Šiuo sprendimu, kuriam dar turi pritarti parlamento žemieji rūmai, dabartiniai įgaliojimai, kurie baigsis kovo pabaigoje, bus pratęsti iki 2022 metų sausio 31 dienos.

Vokietija šiaurės Afganistane turi dislokavusi apie 1 100 karių. Jie dalyvauja 9,6 tūkst. karių NATO misijoje „Tvirta parama“ (Resolute Support).

Naujausias Vokietijos žingsnis žengtas praėjus savaitei nuo NATO pareiškimo, kad dar „nepriimtas galutinis sprendimas“ dėl misijos ateities, o generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažino, kad Aljansas susidūrė su „daugybe dilemų“ dėl buvimo karo draskomoje šalyje.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija svarsto, ar paisyti gegužės 1-osios galutinio termino, iki kurio turi būti išvesti likę 2 500 JAV karių, ar palikti kontingentą ir rizikuoti išprovokuoti sukilėlių atsakomąsias atakas.

J. Stoltenbergas paragino Talibaną gerbti pagal susitarimą su JAV prisiimtus įsipareigojimus – be kita ko, siekti pažangos derybose su Kabulu, pažaboti smurtą šalyje ir nutraukti ryšius su „tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis“.

Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskutinėmis savo kadencijos dienomis vienašališkai sumažino amerikiečių kontingentą Afganistane iki vos 2 500 karių – mažiausio jų skaičiaus nuo karo pradžios 2001 metais.

Sąjungininkai nekantriai laukia, kol J. Bidenas priims sprendimą, ar baigti JAV karines operacijas Afganistane, bet sako esantys pasirengę tęsti savo misijas, jei tą patį padarys ir Vašingtonas.

Tačiau kelios Vokietijos parlamentinės partijos, ypač liberalioji FDP ir ultrakairiojo sparno „Die Linke“, neseniai paragino parengti karių išvedimo strategiją ir nutraukti 20 metų besitęsiančią misiją Afganistane.