Vokietija skeptiškai vertina susitarimo dėl Graikijos finansinio gelbėjimo galimybes

Graikijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį surengs nepaprastąjį posėdį ir itin svarbų balsavimą dėl paskubomis suderinto šalies finansinio gelbėjimo plano, bet Vokietija, kuri yra faktinė didžiausia Europos skolintoja, išreiškė abejonių dėl tos sutarties.

Graikija ir jos kreditoriai pasiekė techninį susitarimą dėl trečio tarptautinio Atėnų finansinio gelbėjimo paketo antradienį paryčiais po ilgo derybų maratono. Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sako, kad tas susitarimas turėtų nedelsiant užtikrinti finansavimą, kuris apsaugotų nuo bankroto milžiniškų skolų prislėgtą šalį, bet tam planui dar turi pritarti kitos euro zonos valstybės.

Vienas Graikijos vyriausybės šaltinis sakė, kad A.Cipras ketvirtadieniui sušaukė nepaprastąją parlamento sesiją, o euro zonos finansų ministrai susitiks kitą dieną ir pateiks savo nutartį dėl tos sutarties, nurodoma Eurogrupės pirmininko Jeroeno Dijsselbloemo (Jeruno Deilseblumo) atstovo „Twitter“ pranešime.

Euro zonos ministrams ruošiantis penktadienį svarstyti tą susitarimą Briuselyje, A.Cipras pareiškė neabejojantis, kad 400 puslapių dokumentas, dėl kurio įstatymų leidėjai Atėnuose turėtų balsuoti ketvirtadienį vėlai vakare, bus patvirtintas.

„Tebesu įsitikinęs, kad mums pavyks pasiekti susitarimą ir palaikymą paskolomis (iš Europos stabilumo mechanizmo)... kuris užbaigs ekonominį netikrumą“, – sakė A.Cipras.

Graikijos vyriausybės vadovas pridūrė, jog kai kurių Europos Sąjungos šalių „slaptos užmačios pertvarkyti euro zoną, panaudojant Graikiją kaip pateisinimą“, pasmerktos žlugti.

„Graikija nesuteiks joms tokio pateisinimo“, – pridūrė jis.

Tačiau Berlyno reakcija buvo atsargi.

„Klausimus mes suformulavome, – sakoma Vokietijos finansų ministerijos pareiškime. – Tai yra peržiūros proceso, kuris dar nesibaigė, dalis.“

Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo dviejų puslapių Finansų ministerijos dokumentą, kuriame reiškiamos abejonės dėl Graikijos skolų tvarumo, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmens ir privatizacijos planų.

Berlynas taip pat nepatenkintas, kad Graikijos metinio biudžeto uždavinių mastas buvo sumažintas, rašo „Bild“.

Graikija ir jos skolintojai spaudžiami galutinai priimti 85 mlrd. eurų sutartį iki rugpjūčio 20 dienos, kai Atėnai turės grąžinti apie 3,4 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.

ES šaltiniai atskirai sakė, kad Graikiją šiemet apims gili recesija.

Graikijos ekonomika, kuri tik praeitais metais išbrido iš šešerius metus trukusios recesijos, 2015 metais susitrauks 2,3 procento, o 2016-aisiais – dar 1,3 procento, nurodė jie.

Vėliau šalies ūkis vėl turėtų pradėti augti: 2017 metais prognozuojamas 2,7 proc., o 2018 metais – 3,1 proc. augimas.

Graikija ne kartą skundėsi, kad griežto taupymo priemonės, kurių reikalavo jos skolintojai – ES, ECB ir TVF mainais į dvi ankstesnes finansinio gelbėjimo programas, tik pakenks ekonomikai, nuo krizės pradžios susitraukusiai maždaug ketvirtadaliu.

Pagal vėliausią finansinės pagalbos planą Atėnai turėtų pertvarkyti dujų rinką, atšaukti daugumą pirmalaikio išėjimo į pensiją schemų, panaikinti degalų lengvatas ūkininkams ir padidinti kai kuriuos mokesčius.

Vyriausybė sako, kad Graikijos bankai, kurie buvo priversti užsidaryti trims savaitėms, kai panikos apimti klientai iš savo sąskaitų išsiėmė milijardus eurų, pagal naująjį planą turėtų nedelsiant gauti 10 mlrd. eurų ir kad jie bus visiškai rekapitalizuoti iki šių metų galo.