„Ši kelionė yra svarbi“, – pažymėjo popiežius jį lydintiems žurnalistams lėktuve, skridusiame iš Romos į Švediją, kurios dauguma gyventojų yra liuteronai, švenčiantys protestantizmo gimimą.

Atskridęs į Malmę Švedijos pietuose, Pranicškus vyks į Lundą dalyvauti ekumeninėse pamaldose, kuriomis prasidės 500-ųjų Reformacijos metinių minėjimo iškilmės. Būtent 1517 metais nuo krikščionybės atskilo protestantų šaka, sukilusi prieš popiežiaus valdžią.

Šis renginys taip pat žymi Katalikų Bažnyčios ir liuteronybės – tradicijos, kuri kažkada buvo itin priešiška Vatikano autoritetui ir mokymui, – susitaikymo dialogo 50-metį.

Vien sutikimu dalyvauti Pranciškus parodė gestą, kuris būtų buvęs neįsivaizduojamas jo pirmtakams, išskyrus pačius paskutiniuosius.

XVI a. popiežiai skyrė daugybę laiko ir energijos bandydami užgniaužti ar sunaikinti reformacijos bangą, sukeltą vokiečių vienuolio Martino Lutherio (Martyno Liuterio), kai jis 1517-ųjų spalio 31-ąją prikalė prie bažnyčios Vitenberge durų savo „95 tezes“.

Pranciškus anksčiau šiais metais tapo pirmuoju per beveik tūkstantmetį popiežiumi, susitikusiu su ortodoksų patriarchu.

Dabartinis 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderis taip pat stengėsi užmegzti ryšį su anglikonais.

Prieš vizitą į Švediją jis pakartojo, kokią svarbą teikia krikščionių vienybei, kai ir tikintieji, ir pats tikėjimas patiria spaudimą daugelyje pasaulio regionų.

„Kraujo ekumenizmas“

„Kai krikščionys yra persekiojami ir žudomi, jie yra pasirenkami todėl, kad yra krikščionys, o ne todėl, kad yra liuteronai, kalvinistai, anglikonai, katalikai ar ortodoksai“, – sakė Pranciškus interviu dviem jėzuitų leidiniams.

„Kraujo ekumenizmas egzistuoja“, – sakė jis.

Jis taip pat labai stengėsi pabrėžti, kad katalikybė nebelaiko M. Lutherio, kuris buvo ekskomunikuotas, eretiku.

„Lutheris žengė didį žingsnį ir įdavė Dievo žodžius į rankas žmonėms“, – sakė pontifikas, tikriausiai turėdamas omenyje M. Lutherio pastangas išspausdinti ir išplatinti Biblijos vertimą į vokiečių kalbą.

Tačiau dalis konservatyvių pažiūrų katalikų abejoja, ar esama kokių nors su Reformacija susijusių dalykų, kuriuos būtų verta švęsti.

Tikėtina, kad šios priežasties kiekvienas pamokslo, kurį nenuspėjamasis Pranciškus pasakys Lunde, žodis tikriausiai bus atidžiai narstomas – kaip ir Pasaulio liuteronų federacijos prezidento, iš Antiochijos ir graikų krikščionių giminės kilusio Mounibo Younano (Munibo Junano) kalba.

Atidžiai bus stebima ir pontifiko kūno kalba, ypač kai jį į Lundo katedrą lydės Švedijos Liuteronų Bažnyčios arkivyskupė Antje Jackelen (Antjė Jakelen).

Švedijos Bažnyčia šventina moteris į kuniges, remia gėjų santuokas, homoseksualumo neslepiančius vyskupus ir vyskupes. Toks liberalumas neįsivaizduojamas didžiajai daugumai katalikų dvasininkų.

Abi tradicijos skiriasi ir požiūriu į Bažnyčios valdymą: katalikybė lieka ištikima griežtai hierarchija, kokios nėra Liuteronų Bažnyčioje. Be to, išsiskiria abiejų bendruomenių pozicijos dėl labiau ezoteriškų teologinių klausimų.

Bendra komunija?

Tačiau daug religinių papročių yra bendri – pavyzdžiui, krikštas. M. Younanas sakė AFP, jog norėtų, kad katalikams ir liuteronams būtų leista drauge priimti komuniją, nors šiuo metu Vatikano doktrina tai atmeta.

„Meldžiamės, kad kada nors galėtume drauge švęsti Šventąją Komuniją – man tai labai svarbu“, – sakė M. Younanas. Jis pabrėžė, kad svarbu akcentuoti abiem bendruomenėms bendrus dalykus.

„Šiais laikais, kai ekstremizmas užvaldo visą pasaulį, rodome pavyzdį visam pasauliui bendru paminėjimu, nepaisydami savo nesutarimų praeityje. Tai yra vienybės ženklas ir ženklas, kad religija nebėra problema“, – sakė jis.

Į Pranciškaus pirmadienio vizito programą taip įtrauktas renginys stadione Malmėje, kurio metu pasisakys apsiausto Sirijos miesto Alepo vyskupas. Jis baigsis bendra malda už taiką karo krečiamoje Sirijoje.

Planuojama, kad abiejų Bažnyčių labdaros organizacijos taip pat sudarys bendradarbiavimo susitarimą.