Vis dėlto „bet koks ekonominis nuosmukis tikriausiai būtų gana mažas ir trumpalaikis“, – pridūrė A. Kenninghamas. „Kiti veiksniai, įskaitant ir pandemijos eigą, ir toliau turės daug didesnę įtaką ekonomikai“, – sakė jis.

Vakarų valstybės šiuo metu telkiasi, kad įvestų sankcijas Rusijai, jei ji įsiverš į Ukrainą, tačiau kai kurie Vakarų ekonomistai svarsto, jog tai gali brangiai kainuoti Europai, nes ji turi plačius ekonominius ryšius su karinga kaimyne.

Rusija yra trečias pagal dydį Europos Sąjungos (ES) importo šaltinis po JAV ir Kinijos, 27 valstybių blokas labai priklausomas nuo energijos turtingos šalies dujų tiekimo. Dėl to Europa tampa ekonomiškai labiau pažeidžiama nei JAV, jei Vakarai privers Rusiją sumokėti už invaziją.

„Geografinis artumas eina koja kojon su glaudžiais ekonominiais ryšiais ir saugumo padariniais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Briuselio ekspertų grupės „Bruegel“ direktorius Guntramas Wolffas.

Geografinis artumas eina koja kojon su glaudžiais ekonominiais ryšiais ir saugumo padariniais.

Jungtinės Valstijos ir ES pagrasino sankcijomis Rusijai, kai Maskva prie sienos su Ukraina dislokavo daugiau nei 100 tūkst. karių, o tai kelia baimę dėl gresiančios invazijos. ES jau pritaikė sankcijas Maskvai, kai ši 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymą, tačiau Rusija išlieka svarbi ekonominė partnerė – ji yra penkta pagal dydį bloko prekybos partnerė. ES duomenimis, 2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais ES eksportas į Rusiją siekė 81,5 mlrd. eurų, per tą patį laikotarpį srautas į kitą pusę siekė 142 mlrd. eurų.

„Šie prekybos ryšiai mums svarbūs“, – anksčiau šį mėnesį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tačiau ji pridūrė, kad „tai daug svarbiau Rusijai“. U. von der Leyen pabrėžė, kad ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir didžiausia investuotoja šalyje.

Tačiau Rusija turi kozirį: ji tiekia 40 proc. Europos importuojamų dujų.

Maskva galėtų sumažinti tiekimus į ES, o tai žiemos viduryje dar labiau padidintų bloko energijos sąskaitas, kurios ir taip pasiekė neregėtas aukštumas.

„Europa neturi tokios pat laisvės manevruoti“ kaip Vašingtonas, sakė „Ashurst“ advokatų kontoros teisininkas Olivier Dorgans‘as, besispecializuojantis ekonominių sankcijų srityje. Blokas rizikuoja „sankcionuoti save“, sakė O. Dorgans‘as.

Pasak G. Wolffo, ES turimų dujų atsargų pakaktų vos „porai savaičių“, jei Rusija užsuktų čiaupą. Jis sakė, kad ES galėtų bandyti tai kompensuoti dujomis iš Kataro – artimo JAV sąjungininko, turinčio didžiulius rezervus. Šalis taip pat yra didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksportuotoja.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas antradienį sakė, kad rengiami „nenumatytų atvejų“ planai, kaip Europai išgyventi, jei Rusija imtų mažinti energijos tiekimą. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas sausio 31 dieną priims Kataro emyrą šeichą Tamimą bin Hamadą Al-Thanį, darbotvarkėje – „garantuoti pasaulio energijos tiekimo stabilumą“. „Tačiau bus labai sunku kompensuoti 100 procentų Rusijos dujų“, – sakė G. Wolffas.

Dujų tiekimas nėra vienintelis minų laukas.

Kita svarstoma bausmė būtų Rusijos atjungimas nuo SWIFT tinklo, jungiančio pasaulio bankus, tai jau buvo pritaikyta Iranui, bet niekada nemėginta didelės pasaulio ekonomikos atžvilgiu.

Apie 300 Rusijos bankų ir organizacijų priklauso SWIFT, jungiančiam 11 tūkst. institucijų 200-uose teritorijų. Rusijos pašalinimas iš sistemos bumerangu atsilieptų įmonėms, turinčioms verslą šioje šalyje.

Anot anonimiškumo prašiusio Europos diplomato, Vokietija, palaikanti svarbius ekonominius ryšius su Rusija, priešiškai žiūri į tokį drastišką žingsnį.

Europiečiai galėtų imtis tikslingesnių priemonių, kad nepakenktų įmonėms, sakė O. Dorgans‘as. „Užuot taikę sankcijas visiems Rusijos bankams, galbūt galėtume pradėti nuo tų, kurie labiausiai susiję su Vladimiro Putino artimiausia aplinka“, – sakė jis. „Galbūt turėtume neliesti dujų sektoriaus, kuris pernelyg svarbus Europai, o vietoj to pradėti nuo naftos sektoriaus“, – svarstė teisininkas.