„Nėra kito varianto, tik atidaryti skyrius, kurių jūs dar neatidarėte; jeigu atidarysite, tuomet puiku; jeigu neatidarysite, tuomet – viso gero“, – sakė R.T.Erdoganas, sugrįžęs į valdančiąją partiją.

„Turkija nėra jų (ES) durininkė“, – pridūrė jis.

„Skyriais“ čia vadinamos tos politikos sritys, kurios nagrinėjamas ilgalaikėse derybose dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje.

„Pirmiausia, jūs turite padirbėti su šiais skyriais ir tesėti savo pažadus; tuomet susėsime prie stalo ir pasikalbėsime, – sakė R.T.Erdoganas. – Priešingu atveju, mums nebeliks nieko, dėl ko su jumis tartis“.

Nuo Turkijos stojimo į ES derybų pradžios 2005-ųjų spalį buvo atidaryta 16 skyrių iš 35, nors Turkija į šį bloką stoti mėgina dar nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio.

Pastarasis skyrius, atvertas 2016-ųjų birželį, nagrinėja finansų ir biudžeto klausimus, o vienas skyrius, mokslo ir tyrimų, buvo laikinai uždarytas.

Turkijos ir Europos Sąjungos santykiai pablogėjo anksčiau šiais metais, kai turkų ministrams Europoje nebuvo leista dalyvauti turkiškos diasporos mitinguose dėl balandžio 16-osios referendumo.

Turkijos valstybės vadovas dažnokai koneveikė Europos šalių vadovus ir grasino „Brexit“ pavyzdžiu surengti referendumą dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje.

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claudeas Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) nori susitikti su R.T.Erdoganu, kai šis atvyks į Briuselį dalyvauti NATO šalių vadovų susitikime gegužės 25 dieną.

Grįžo į valdančiąją partiją

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį per ceremoniją vėl prisijungė prie partijos, kurios vienas iš įkūrėjų jis pats yra.

R.T.Erdoganas vėl įstojo į valdančiąją partiją po pergalės referendume, kuriame rinkėjai pritarė prezidento galių išplėtimui.

Prezidentas pasirašė narystės pareiškimą ir sugrįžo islamiškas šaknis turinčią Teisingumo ir plėtros partiją (AKP) per ceremoniją jos būstinėje, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas. Partijos pareigūnai pradėjo audringai ploti ir sugiedojo nacionalinį himną.

Dauguma balandžio 16 dienos referendume patvirtintų konstitucijos pataisų, numatančių šalies perėjimą prie prezidentinės sistemos, įsigalios 2019 metais.

Tačiau pataisa, panaikinanti reikalavimą prezidentui būti politiškai neutraliam ir nutraukti ryšius su savo partija, įsigaliojo iškart po referendumo. Tai atvėrė kelią R.T.Erdoganui grįžti į AKP.

Prognozuojama, kad AKP neeiliniame partijos suvažiavime gegužės 21 dieną vėl išrinks R.T.Erdoganą savo pirmininku.

2003-2014 metais premjero poste dirbęs R.T.Erdoganas turėjo pasitraukti iš AKP, kai tapo prezidentu. Tačiau net ir pasitraukęs iš partijos jis nepaleido jos vairo iš savo rankų ir, be kitų klausimų, priimdavo galutinį sprendimą dėl kandidatų į parlamentą sąrašo. Dabar prezidentas turės galimybę vėl oficialiai vadovauti partijai.

Referendume R.T.Erdogano stovykla išplėšė pergalę minimaliu atotrūkiu: už prezidento galių išplėtimą pasisakė 51,4 proc. dalyvavusių rinkėjų, prieš balsavo 48,6 proc., rodo praėjusią savaitę paskelbti oficialūs galutiniai rezultatai.

Didžiausia opozicinė partija dėl pažeidimų atsisakė pripažinti referendumo rezultatus ir mėgino juos apskųsti teismui, bet nesėkmingai. Dabar ji rengia skundą dėl referendumo Europos žmogaus teisių teismui.

2019 metų lapkritį įsigaliojus konstitucijos pataisoms, Turkija pereis prie prezidentinės valdymo sistemos – bus panaikintas premjero postas, o prezidentas įgis teisę skirti ministrus.

Kritikai baiminasi, kad tai atves prie vieno asmens autoritarinio valdymo. Tuo tarpu R.T.Erdoganas ir jo šalininkai sako, kad stipri prezidento institucija garantuos stabilumą ir efektyvesnį valdymą.