Besiribojančios, bet neturinčios diplomatinių santykių šalys - Turkija ir Armėnija mėgina taikytis. Per dviejų šalių derybas, kurioms tarpininkavo Šveicarija buvo sutarta dėl gairių, pagal kurias valstybės stengsis užmegzti normalius kaimyninius santykius.

Šis susitarimas pasiektas vakar, kai iki balandžio 24-osios, kai Armėnija minės Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų žudynių metines, buvo likusios vos dvi dienos. "Šalys sutarė dėl išsamaus plano, kaip normalizuoti dvišalius santykius, kad būtų patenkintos abi pusės. Šioje situacijoje buvo apibrėžtos kelio gairės", - rašoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

Derybos tarp dviejų kaimynių pajudėjo iš mirties taško po to, kai praėjusių metų rugsėjį Turkijos prezidentas Abdullah Gulis atvyko į Jerevaną stebėti futbolo rungtynių. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio turkų lyderio vizitas.

Šalys labiausiai nesutaria dėl istorijos vertinimo. Armėnija mėgina įtikinti pasaulį, kad Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje buvo vykdytos masinės armėnų genocidas. Jerevanas teigia, kad 1915-1917m. turkai išžudė apie 1,5 mln. armėnų.

Turkija šio fakto nepripažįsta. Ankaros teigimu, iki 0,5 mln. armėnų ir ne ką mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus, kurie kilo, kai armėnai rytinėje Anatolijoje paėmė į rankas ginklus ir prisijungė prie įsiveržusios rusų armijos.