Premjeras Hichemas Mechichi (Hišemas Mešišis) parlamentui pasakė, kad paskirdamas 11 naujų ministrų vadovauti Vidaus reikalų, Teisingumo, Sveikatos apsaugos ir kitoms svarbioms ministerijoms jis siekė suburti „efektyvesnę“ reformų komandą.

Tačiau jam nepritarė prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas), kuris sakė, kad su juo nebuvo tartasi, kad vienas iš siūlomų ministrų yra susijęs su „korupcijos atveju“, o trys kiti įtariami interesų konfliktais.

Į politinę ir ekonominę krizę, kurią dar padidino pandemija, įklimpusį Tunisą krečia socialinių neramumų banga, kilusi praėjus dešimtmečiui po Arabų pavasario protestų, nuvertusių autokratą Zine'ą El Abidine'ą Ben Ali (Ziną Abidiną Ben Ali).

Per daugiau kaip savaitę trunkančias naktines riaušes ir dienos protestus prieš policijos represijas, skurdą, nelygybę ir korupciją, saugumo pajėgos masiškai areštuodavo žmones.

Tunisas dažnai būdavo giriamas už demokratinę pereigą po Arabų pavasario sukilimų regione, kuriuos išprovokavo jo 2011 metų revoliucija.

Tačiau daugelis tunisiečių pyksta ant politinės klasės, kurią kaltina per dideliu dėmesiu kovoms dėl valdžios ir atitrūkimu nuo neturtingųjų vargų, šalyje augant nedarbui ir kainoms.

„Skurdas auga, badas auga“, – skelbė vienas protestuotojų plakatas. Kitame buvo reikalaujama „orumo ir laisvės darbininkų klasės rajonams“.