Tai didžiausias jų įplaukų sumažėjimas per metus per visą tokių statistinių paskaičiavimų laikotarpį – nuo 2008-ųjų, pažymi valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Anot „Trading Economics“, toks rezultatas atspindi spartesnį būsto kainų kritimą, defliacijos atsinaujinimo riziką ir finansinio turto nuvertėjimą. Be to, gausėjantys įsipareigojimų nevykdymo atvejai ir neskaidrūs gamintojų aktyvai sukėlė užsienio investuotojų susirūpinimą. Galiausiai, Kinijos vyriausybės sugriežtinta gamybos lygio ir kapitalo reikalavimų kontrolė bei reguliavimas taip pat atbaidė investuotojus.

11,7 proc. investicijų pernai teko aukštųjų technologijų sektoriui.

Investicijų srautai į medicinos įrangos sektorių per metus beveik padvigubėjo, į profesionalių techninių paslaugų sektorių – išaugo 41 proc., kompiuterių ir biuro įrangos gamybos – 22 procentais.

Per praėjusius metus Kinijoje įsteigta 59,08 tūkst. naujų užsienio kapitalo turinčių kompanijų – 9,9 proc. daugiau nei užpernai.

2023-iaisiais tiesioginių užsienio investicijų Kinija pritraukė 8 proc. mažiau nei 2022 metais.