Tęsiantis karui Ukrainoje, J. Bidenas penktadienį lankysis Vokietijoje

J. Bidenas į Vokietiją su kelių dienų vizitu turėjo atvykti praėjusią savaitę ir tuomet susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV vadovas planavo trumpai pasikalbėti su ukrainiečių lyderiu Ukrainos rėmėjų susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje. Su juo jis būtų aptaręs tolesnę paramą Kyjivui, siekiančiam sulaikyti Rusijos pajėgas.

Tačiau kelionė buvo atidėta dėl link Floridos artėjusio uragano „Milton“, galiausiai nusinešusio mažiausiai 16 žmonių gyvybių ir padariusio maždaug 50 mlrd. dolerių (45,7 mlrd. eurų) žalą.

Tačiau kadenciją baigiantis JAV vadovas vis dėlto stengėsi surengti savo baigiamąją kelionę į Vokietiją, nors vizitą teko sutrumpinti iki vienos dienos. J. Bideno vizitas įvyks vėlų ketvirtadienio vakarą.

J. Bidenas buvo geras Vokietijos draugas ir prisidėjo prie to, kad „pastaraisiais metais mūsų bendradarbiavimas neįtikėtinai pagerėjo“, trečiadienį parlamentui sakė O. Scholzas.

„Turime daug ką aptarti dėl pagrindinių krizių ir iššūkių, su kuriais susiduriame“, – teigė O. Scholzas.

Toliau stiprins glaudžius JAV ir Vokietijos ryšius

Pasak Baltųjų rūmų, J. Bidenas ir O. Scholzas „toliau stiprins glaudžius abiejų šalių ryšius“ ir „derins geopolitinius prioritetus, įskaitant Ukrainos gynybą nuo Rusijos agresijos ir įvykius Artimuosiuose Rytuose“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre teigė, kad Vokietija suteikė „labai svarbią paramą“ Ukrainai, pažymėdama, kad ji yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.

Ji taip pat pasveikino O. Scholzo sprendimą leisti Vokietijai prisidėti prie apsikeitimo kaliniais su Rusija, per kurį buvo išlaisvintas JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas.

Artimųjų Rytų klausimu Berlynas ir Vašingtonas palaiko Izraelio teisę gintis nuo kovotojų grupuočių „Hamas“ ir „Hezbollah“, tačiau siekė rasti būdą, kaip užbaigti konfliktą ir išvengti galimo regioninio karo.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė, kad prie JAV prezidento ir kanclerio derybų prisijungs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris.

Jei J. Bideno vizitas nebūtų buvęs atidėtas, keturių valstybių vadovai būtų susitikę jau praėjusią savaitę.

J. Bidenas penktadienį Berlyne taip pat susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, kuris JAV vadovui įteiks aukščiausią šalies apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių.

F.-W. Steinmeierio biuras teigė, kad taip bus įvertinti J. Bideno „nuopelnai Vokietijos ir Amerikos draugystei ir transatlantiniam aljansui (...) ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje“.

J. Bideno vizitas įvyks likus kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų, kuriuose susigrums viceprezidentė Kamala Harris ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.

Europos gynyba

Vadovaujant D. Trumpui Vašingtono ir Berlyno santykiai pašlijo. Eksprezidentas kritikuodavo Vokietiją bei kitas šalis dėl per mažų išlaidų bendrai NATO gynybai.

Kai kurie Aljanso nariai baiminasi, kad D. Trumpo pergalė lapkričio 5 dieną vyksiančiuose rinkimuose gali susilpninti Jungtinių Valstijų įsipareigojimą užtikrinti Europos saugumą ir nutraukti karinę paramą Ukrainai.

J. Bidenas trečiadienį per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu paskelbė apie naują 425 mln. JAV dolerių (391,26 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama sustiprinti Kyjivą prieš galimą D. Trumpo sugrįžimą.

Tačiau V. Zelenskis ir J. Bidenas šios kelionės metu „neturės galimybės susitikti“ Europoje, minėjo K. Jean-Pierre.

Užsienio santykių ekspertė Daniela Schwarzer iš Bertelsmanno fondo sakė, kad J. Bidenas pasinaudos kelione į Europą, kad pademonstruotų „kokia svarbi JAV parama Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos“.

JAV prezidentas, kuris anksčiau šiais metais pasitraukė iš varžybų dėl JAV prezidento posto, taip pat tikriausiai „už uždarų durų“ perduos savo žinią Europos vadovams, prieš anksčiau planuotą J. Bideno vizitą sakė D. Schwarzer.

Artėjant JAV rinkimams J. Bidenas pabrėžė, „kaip svarbu, kad europiečiai pasirengtų prisiimti dar didesnę atsakomybę remti Ukrainą“.