Švedijos narystė NATO: vienu žingsniu arčiau

Palankumo ženklai

Švedijos prisijungimui prie JAV vadovaujamo Vakarų aljanso Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė paskutinėmis 2023-iųjų dienomis, taip užbaigdamas devyniolika mėnesių trukusią priešpriešą, dėl kurios Ankara užsitraukė Vakarų partnerių susierzinimą.

Dabar už tai turi balsuoti visas 600 vietų parlamentas, kuriame daugumą turi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdantysis aljansas. Tada prezidentas turės pasirašyti atitinkamą įstatymą.

Nors R. T. Erdogano partija galėtų sušaukti neeilinę sesiją tam svarstyti, vis dėlto greičiausiai buvo laukiama sausio 15 d., kai parlamentas planuoja grįžti į darbą.

Jau kitą dieną po parlamento komiteto sprendimo Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė Švedijos narystę NATO ir perdavė Turkijos viltį, kad JAV administracija ir Kongresas „veiks pagal Aljanso dvasią ir įvykdys prisiimtus įsipareigojimus“ dėl „F-16“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino parlamento komiteto pritarimą Švedijos kandidatūrai į NATO ir paragino Turkiją ir Vengriją kuo greičiau užbaigti ratifikavimą.

Kadangi Turkijos parlamentas turės pertrauką, tvarkaraštis taip pat „priklausys nuo derybų su amerikiečiais“, AFP sakė kitas šaltinis parlamente.

Parlamento komiteto pritarimas atveria kelią Švedijos stojimo protokolo svarstymui ir ratifikavimui parlamente. Kad jis įsigaliotų, dokumentą galiausiai turi pasirašyti R. T. Erdoganas.

R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai valdo daugumą 600 vietų Turkijos parlamente. Tačiau šalies vadovas yra sakęs, kad už sprendimą atsakingi įstatymų leidėjai. Jo valdančiosios partijos sąjungininkai nacionalistai vis dar nepatenkinti Švedijos narystės scenarijumi ir kaltina NATO nares abejingumu Skandinavijoje prieglobstį radusios Kurdistano darbininkų partijos (PKK) keliamai grėsmei Turkijai. Neseniai kurdų kovotojai bandė prasiskverbti į Turkijos bazę Irako šiaurėje ir per dvi dienas trukusius susirėmimus nužudė dvylika karių.

Islamistų partijos, nusivylusios, kad, jų nuomone, Vakarų šalys tyli dėl Izraelio karinių veiksmų Gazos Ruože, gali balsuoti prieš įstatymo projektą.

Ankaros sąlygos

Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir nutarė įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį. Turkija ir Vengrija buvo vienintelės NATO narės, nepritarusios jų prašymams.

Turkija galiausiai nusileido Suomijai, tačiau toliau kaltino Švediją, kad ši nesugeba kovoti su išeivijoje gyvenančiais kurdais, kuriuos Ankara laiko susijusiais su teroristinėmis organizacijomis. Tarp jų – asmenimis, susijusiais su PKK ir įtariamais ryšiais su 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą prieš R. T. Erdogano vyriausybę.

Turkija, Švedija ir Suomija dar 2022 m. pasiekė susitarimą dėl susirūpinimą Ankarai keliančių saugumo problemų sprendimo, o Švedija ėmėsi priemonių sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus ir nustatė, kad už paramą ekstremistinėms organizacijoms būtų baudžiama iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir nutarė įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Tačiau prieš Turkiją ir islamą nukreipti protestai Stokholme, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, taip pat papiktino R. T. Erdogano vyriausybę ir Turkijos visuomenę. Nors Stokholmas šias demonstracijas pasmerkė, Turkijos vyriausybė kritikavo Švediją, kurioje galioja žodžio laisvę ginantys įstatymai, už tai, kad ji leidžia skleisti antimusulmoniškas nuotaikas.

Kad išspręstų Ankaros susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, o NATO sutiko atidaryti specialaus kovos su terorizmu koordinatoriaus biurą ir į šias pareigas paskyrė generalinio sekretoriaus padėjėją Tomą Goffusą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepą vykusiame Aljanso viršūnių susitikime sakė, kad Švedija sutiko aktyviai remti pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą. Stokholmas paskelbė, kad sieks pagerinti muitų tvarką ir imsis veiksmų, kad Turkijos piliečiams būtų įvestas bevizis režimas Europoje.

2018 m. Turkijos derybos dėl narystės ES įstrigo dėl šalies atsitraukimo nuo demokratijos ir prastos žmogaus teisių padėties šalyje.

Spaudžia dėl „F-16“

Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos paraiškos, kartu reikalaudamas nuolaidų iš JAV.

R. T. Erdoganas iškėlė sąlygą, kad Turkija ratifikuos Švedijos paraišką, jei JAV Kongresas tuo pat metu pritars Ankaros prašymui įsigyti 40 naikintuvų „F-16“ ir atsarginių dalių jiems. Nors JAV administracija pažadėjo tęsti pardavimo procesą, jos pritarimas sulaukė Kongreso pasipriešinimo.

Procesą stabdo Budapeštas

Vengrija iki šiol nepaskelbė, kada oficialiai pritars Švedijos narystei NATO. Ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama valdančioji partija „Fidesz“ tvirtina, kad švedų politikai meluoja apie demokratijos būklę Vengrijoje.

Tačiau nei V. Orbanas, nei jo aukšto rango pareigūnai nenurodo, ko jie reikalauja iš Stokholmo, kad būtų išsklaidytos jų abejonės dėl Švedijos prisijungimo prie karinio aljanso.

Kai kurie kritikai teigia, kad Vengrija naudojasi galimomis veto teisėmis dėl Švedijos stojimo į ES kaip priemone išsireikalauti nuolaidų iš ES, kuri įšaldė Budapeštui skirtus milijardus eurų dėl susirūpinimo mažumų teisėmis ir teisinės valstybės padėtimi.

Vengrijos pareigūnai ne kartą sakė, kad jų šalis nebus paskutinė NATO narė, pritarusi Švedijos paraiškai. Tačiau Ankaros žingsnis link ratifikavimo rodo, kad laikas tolesniems stabdymams gali baigtis.

Kai kurie Vengrijos opozicijos politikai, pasisakę už skubų Švedijos paraiškos patvirtinimą, mano, kad V. Orbano partija stebi Ankaros veiksmus ir balsuos už patvirtinimą, kai taps aišku, kad Turkija netrukus padarys tą patį.