Gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad investicijos apima žvalgybinius bei elektroninės karybos bepiločius orlaivius ir „tolimojo nuotolio klajojančius šaudmenis“ – kitaip tariant, savižudžius dronus.
„Jos taip pat apima jūrinius dronus, skirtus išminavimui ir jūrų stebėjimui“, – pridūrė P. Jonsonas. Pasak ministro, visos bepiločių orlaivių sistemos turėtų būti pristatytos „per dvejus metus“.
Jis taip pat sakė, kad Švedija investuoja 1,3 mlrd. kronų (a1,4 mlrd. dolerių) į savo „kosminius pajėgumus – apie 10 karinių palydovų, kurie padidins mūsų bepiločių sistemų ir kruizinių raketų efektyvumą“.
Sekmadienį Švedija paskelbė, kad į antžemines oro gynybos sistemas investuos 15 mlrd. kronų (1,6 mlrd. dolerių)
Lapkritį šalis paskelbė išleisianti apie 366 mln. dolerių trumpojo nuotolio „žemė-oras“ raketoms IRIS-T, skirtų apsisaugoti nuo raketų, bepiločių orlaivių ir kovinių lėktuvų.
Kalbėdamas kasmetinėje gynybos konferencijoje P. Jonsonas taip pat apgailestavo, kad saugumo padėtis, palyginti su praėjusiais metais, pablogėjo.
„Prie augančios Rusijos grėsmės dabar prisideda ir padidėjęs Amerikos nenuspėjamumas. Akivaizdi išvada – Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo ir Ukrainos saugumą“, – sakė P. Jonsonas.
Naujausi komentarai