Trys didžiosios Europos Sąjungos valstybės, išgąsdinusios kaimynes galimu siekiu diktuoti savo sąlygas mažesniosioms, neigia tokius įtarimus, tačiau išsklaidyti nepasitikėjimo ūkus ne taip lengva  

Berlyne susitikę Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai sukėlė nemažai nerimo kitoms už šio pasitarimo durų likusioms valstybėms. Ne viena jų nuogąstavo, kad vadinamasis didysis trejetas jau tariasi, kaip perimti iniciatyvą ir išsiplėtusioje Europoje diktuoti savo sąlygas mažesniosioms. Vakar ES didieji atmetė tokius nuogąstavimus ir paragino šios bendrijos narius įgyvendinti skubias ekonomikos reformas.

 Bandė išsklaidyti nerimą  

Didžiojo trejeto susitikimo išvakarėse Italijos ministras pirmininkas Silvijas Berluskonis įspėjo, kad bet kokie mėginimai suformuoti prancūzų, vokiečių ir britų “direktoratą” įstums bloką į “didelę bėdą”. Iš tiesų taip gali atsitikti, jei mažesniosios valstybės, ypač netrukus įsiliesiančios į ES, pajus, jog jau tariamasi už jų nugaros ir žadama joms diktuoti.

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai, kaip pranešė užsienio agentūros ir BNS, po pasitarimo Berlyne bandė išsklaidyti kilusius nepasitikėjimo ūkus.

“Mes nenorime niekam dominuoti, ir, žinoma, ne Europai, - sakė G.Šrioderis per spaudos konferenciją.

“Mes ieškosime ir turėtume rasti būdų, kaip priversti Europą efektyviau dirbti mūsų žmonių labui, - sakė T.Bleiras. - Nemanau, kad turėtume dėl to atsiprašinėti”.

Tačiau kažin ar visus įtikino jų žodžiai, juo labiau kad jie buvo pasakyti gana įsakmiai, neieškant aptakesnių formuluočių.  

Pasiūlė įsteigti naują pareigybę  

Kancleris Gerhardas Šrioderis, prezidentas Žakas Širakas ir ministras pirmininkas Tonis Bleras pasiūlė įsteigti naują plačius įgaliojimus turinčio ES komisaro pareigybę. Toks komisaras, pasak jų, būtų atsakingas už bloko pastangas perimti iš Jungtinių Valstijų jų ekonominį vaidmenį pasaulio rinkoje.

Tačiau kai kurie politikos apžvalgininkai abejoja, ar didžiojo trejeto idėja įsteigti naują ES pareigybę duos daug naudos. Šį pasiūlymą jie vadina tik tam tikru bandymu, kad viskas atrodytų patikimiau ir nesukeltų dar didesnių įtarimų. Tai rodo, jog mažesniųjų ES valstybių būgštavimai nebuvo visai be pagrindo. Daugelis gegužę į ES įsijungsiančių valstybių yra gana glaudžiai susijusios su JAV ir politiškai, ir ekonomiškai, ir dabar, didžiajam trejetui aštrinant konkurenciją, joms neabejotinai teks pasirinkti, kam atiduoti pirmenybę.  

Apie konkrečias priemones nekalbėjo  

Po susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos lyderiai įspėjo, kad, nesiėmus skubių veiksmų, blokui nepavyks įgyvendinti 2000-aisiais Lisabonos viršūnių susitikime užsibrėžto tikslo iki 2005 metų sukurti tiek darbo vietų, jog dirbti galėtų du trečdaliai darbingo amžiaus žmonių, o iki 2010 metų jų padaugėtų iki 70 procentų.

Tačiau didysis trejetas beveik nekalbėjo apie konkrečias priemones naujoms darbo vietoms kurti, augimui ir konkurencingumui skatinti, nes buvo priversti neigti kitų šalių būgštavimus, kad Vokietija, Prancūzija ir Britanija siekia dominuoti ES politikoje.  

Ramino telefonu  

Jau kuris laikas vidutinės ir mažosios ES šalys nepatikliai žiūri į didįjį trejetą. Dauguma jų būgštauja, kad naujajame bloke gali tapti tik antraeilėmis ar net trečiaeilėmis valstybėmis, kai gegužės 1-ąją prie penkiolikos ES narių prisijungs dešimt daugiausia buvusių komunistinių šalių. Kaip pranešė užsienio informacinės agentūros, vienas aukštas Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas trečiadienį net skambino savo kolegoms Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje, kad dar kartą nuramintų juos dėl Berlyno viršūnių susitikimo tikslų.

Dėl šio susitikimo blykstelėjęs nepasitikėjimo šešėlis dar labiau išryškino kai kurias abejones, ar išsiplėtęs blokas po skaudžios praėjusių metų nesėkmės, kai šalims taip ir nepavyko susitarti dėl pirmosios ES konstitucijos, sugebės rasti bendrą kalbą ir priimti svarbiausius sprendimus.