- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Niujorke antradienį prasideda kasmetinis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas, pasauliui išgyvenant virtinę jį suskaldžiusių krizių, pradedant Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja vėl prašo lyderių atvykti asmeniškai, jei jie nori pasisakyti. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tačiau Jungtinės Karalystės monarchės Elizabeth II (Elžbietos II) mirtis paveikė susitikimo darbotvarkę. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tradiciškai turėjęs pirmąją susitikimo dieną antrasis kreiptis į Generalinę Asamblėją, savo kalbą pasakys trečiadienį.
Pirmąją dieną kalbės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) – dviejų didžiausių Europos Sąjungos, įvedusios griežtas sankcijas Rusijai už agresiją prieš Ukrainą, ekonomikų lyderiai.
„Šįmet Ukrainos klausimas bus labai svarbus. Tai bus neišvengiama“, – Niujorke žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Žinome, kad yra daug kitų problemų. Tačiau karas Ukrainoje kelia šoko bangas visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Visgi JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino lyderius nepamiršti kitų prioritetų – pavyzdžiui, švietimo, kuris buvo pirmadienį vykusio specialaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.
„Švietimas išgyvena gilią krizę. Užuot buvęs didžiuoju skatinamuoju veiksniu, švietimas sparčiai tampa didelės atskirties veiksniu“, – sakė A. Guterresas susitikime.
Jis įspėjo, kad COVID-19 pandemija turėjo pražūtingą poveikį mokymuisi, nes neturtingi moksleiviai, neturintys technologijų, atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, o konfliktai dar labiau sutrikdė mokyklų darbą.
Jungtinių Tautų vystymosi programa anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad COVID-19 pandemija žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais.
Priešininkų diskusijos
Tarp kitų antradienį kalbėsiančių lyderių yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), aktyviai siūlęsis tarpininkauti deryboms tarp Ukrainos bei Rusijos ir padėjęs pasiekti susitarimą dėl pasauliui labai reikalingų ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.
R. T. Erdoganas Niujorke taip pat turėtų susitikti su Izraelio ministru pirmininku Yairu Lapidu (Jairu Lapidu) – tai bus reikšmingas įvykis dvišaliuose santykiuose, turint galvoje ankstesnę griežtą Turkijos vadovo kritiką žydų valstybei dėl jos elgesio su palestiniečiais.
Šįmet, kaip ir per ankstesnes JT sesijas, nebuvo apsieita be paskutinės minutės diplomatijos, kurios griebėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), sušaukęs pirmąjį Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrų susitikimą po po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų.
„Stiprus, tvarus diplomatinis bendradarbiavimas yra geriausias kelias visiems“, – sakė jiems A. Blinkenas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Niujorką nepaisant priešiškos Jungtinių Valstijų reakcijos.
Pirmadienį ministras susitiko su Prancūzijos diplomatijos vadove Catherine Colonna (Katrin Kolona), kuri paragino Rusiją leisti nustatyti saugumo zoną aplink Pietų Ukrainoje esančią Zaporižios atominę elektrinę. Rusijos kariuomenei tebekontroliuojant šią jėgainę, tvyro susirūpinimas dėl komplekso saugumo.
Šios savaitės JT debatuose taip pat daug dėmesio bus skiriama Iranui. Šiitiškos respublikos ultrakonservatyvių pažiūrų prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) pirmą kartą atvyksta į Generalinę Asamblėją ir antradienį susitiks su Prancūzijos vadovu E. Macronu.
Prieš savo atvykimą duodamas interviu amerikiečių televizijai E. Raisi sakė, jog Iranas nori „garantijų“, kurios įtikintų jį vėl laikytis daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, pakibusio ant plauko, kai iš jo 2018-aisiais vienašališkai pasitraukė ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
„Negalime pasitikėti amerikiečiais dėl to, ką jau matėme iš jų elgesio. Todėl jei nėra garantijų, nėra ir pasitikėjimo“, – sakė jis CBS laidai „60 Minutes“.
J. Bidenas pasisako už 2015-aisiais sudaryto susitarimo atgaivinimą. Pagal tą susitarimą Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau J. Bideno administracija teigia, kad esant dabartinei JAV politinei sistemai neįmanoma numatyti, kaip elgsis būsimas prezidentas.
„Geresnio pasiūlymo Iranui nėra“, – sakė C. Colonna prieš E. Raisi susitikimą su E. Macronu.
„Jie turi priimti sprendimą“, – sakė ji.
E. Raisi vizito metu laukiama protestų. Tremtyje veikiančios iraniečių opozicinės grupės ragina jį suimti dėl masinių oponentų egzekucijų, įvykdytų praėjus dešimtmečiui po 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą2
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. ...
-
Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl branduolinių ginklų kosmose uždraudimo
Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. ...
-
Taivano išrinktasis prezidentas prieš inauguraciją pristatė ministrų kabineto narius
Ruošdamasis kitą mėnesį pradėti darbą, Taivano išrinktasis prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pristatė ministrų kabineto ir saugumo komandos narius. ...
-
B. Pistoriusas: Rusija gamina daugiau ginklų negu jai reikia dabartiniame kare prieš Ukrainą
Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. ...
-
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą laimėjo opozicijos kandidatė
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą aiškiai laimėjo didžiausios opozicinės nacionalistinės partijos VMRO-DPMNE kandidatė Gordana Siljanovska-Davkova. ...
-
Moldovoje platinami melagingi kvietimai tarnauti armijoje pagal sutartį
Moldovos gynybos ministerija perspėjo piliečius dėl viešose vietose pasirodžiusių plakatų, neva kviečiančių tarnauti armijoje pagal sutartį, kurie iš tikrųjų neturi nieko bendra su oficialiomis valdžios institucijomis. ...
-
V. Zelenskis: 16 vaikų, „deportuotų į Rusiją“, susijungė su šeimomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad 16 ukrainiečių vaikų, anksčiau „deportuotų į Rusiją“, vėl yra su savo šeimomis. Rusija anksčiau tvirtino, kad įvyko mainai, kuriuose dalyvavo daugiau ne...
-
Ministras: Lenkija pasiruošusi padėti Ukrainai sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus
Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į tėvynę šaukiamojo amžiaus vyrus, praneša „Ukrinform“. ...
-
EK pradėjus tyrimą, sustabdyta „TikTok Lite“ naudotojų Europoje „premijavimo“ funkcija
Europos Komisijai anksčiau šią savaitę pradėjus tyrimą, „TikTok Lite“ programėlėje trečiadienį buvo sustabdyta jos naudotojų Europos Sąjungoje „premijavimo“ funkcija. ...
-
Baltieji rūmai prašo Izraelio atsakymų dėl masinių kapaviečių Gazos Ruože9
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė norintys gauti atsakymus iš Izraelio valdžios institucijų, dviejose Gazos Ruožo ligoninėse, sugriautose kariuomenės apgulties metu, aptiktus masinių kapaviečių. ...