Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.

Tačiau šalių vadovai pripažino, kad Šiaurės šalys gali būti neapsaugotos nuo Rusijos kibernetinių atakų ar teritorinių pažeidimų kelis mėnesius, kol jų narystės siekis būtų ratifikuotas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė esąs „įsitikinęs, jog esama būdų pereiti šį tarpinį laikotarpį, kad būtų pakankamai paranku ir tiktų tiek Suomijai, tiek Švedijai“.

Vėliau J. Stoltenbergas telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

„Stoltenbergas dar kartą stipriai palaikė Suomijos sprendimą“, – sakoma S. Niinisto pareiškime. Daugiau informacijos apie vykusį pokalbį jame nepateikiama.

S. Niinisto taip pat nurodė, kad ateityje planuojamas jų abiejų susitikimas.

Suomijos parlamentas balandžio 20 dieną pradėjo diskusijas dėl stojimo į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą paskatinus visuomenę ir politikus pakeisti savo nuomonę dėl paramos stojimui į Aljansą.

Dauguma ekspertų mano, kad sprendimą dėl stojimo šalių lyderiai priims gegužės viduryje. Tai leistų prašymą dėl narystės pateikti iki birželį numatyto NATO lyderių susitikimo.