„Specialioji demografinė operacija“: Rusija ritasi į demografinę katastrofą

Apie tai interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Centrinio ekonomikos – matematikos instituto direktorius Albertas Bachtizinas.

Pasak jo, demografinė situacija jau dabar turi katastrofos požymių: „mes prarandame po 500 – 600 tūkst. žmonių. Atsižvelgiant į (Rusijos) teritorijos dydį ir didelių žmogiškųjų išteklių poreikius ekonomikos augimo palaikymui, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

A. Bachtizinas taip pat citavo Jungtinių Tautų tyrimą, pagal kurį Rusijos gyventojų skaičius iki šio amžiaus pabaigos sumažės nuo dabartinių apytikriai 140 iki 120 milijonų. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozė dar niūresnė – 106 milijonai gyventojų.

Mokslininkai siūlo problemos sprendimo būdus, tačiau kai kurie jų atrodo nerealistiški. Pavyzdžiui, siūloma perskirstyti gyventojus – kelti žmones iš gausiai apgyvendintų vietovių į ištuštėjusias, kitaip sakant, tolygiai paskirstyti gyventojus po visą milžinišką šalies teritoriją. Apie tokios priemonės efektyvumą paklaustas A. Bachtizinas pripažino, kad kitose šalyse tokie eksperimentai nepasiteisino.

Rusija ir pati jau bandė kažką panašaus, vykdydama projektą „Hektaras Tolimuosiuose Rytuose“ – į tolimus ir neapgyvendintus rajonus sutinkantiems keltis žmonėms buvo siūlomi dideli žemės sklypai, tačiau norinčių juos gauti beveik neatsirado, nes tose teritorijose nėra ne tik darbo, bet ir elementarios infrastruktūros. Mokslininkai siūlo vėl pabandyti panašų sprendimą, tik šį kartą jį turėtų lydėti didžiulės valstybinės investicijos.

A. Bachtizinas taip pat pažymėjo, kad išsilaikys jau dešimt metų mažėjančio gimstamumo tendencija, nes mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. Per artimiausius penkis metus jų sumažės dešimtadaliu.

Šių metų gegužę Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodoma iki 2030 m. padidinti gimstamumo koeficientą nuo 1,4 iki 1,6. Būdai, kaip tai padaryti, neįvardijami. „Šaliai reikia specialiosios demografinės operacijos, kad pasiektume prezidento nurodytus rodiklius“, – sakė A. Bachtizinas, pridūręs, kad tai įmanoma tik per dideles investicijas į socialinę infrastruktūrą ir padidintą sveikatos apsaugos finansavimą.