Strategiškai patogioje vietoje esančioje Danijos autonominėje teritorijoje, kurią D. Trumpas vadina gyvybiškai svarbia JAV nacionaliniam saugumui ir siekia perimti, dislokuota „galbūt šimtas penkiasdešimt JAV karių“, teigė R. Sikorskis ir pridūrė, kad Vašingtonas galėtų padidinti jų skaičių, jei taip nuspręstų.
„Jei Kinija ar Rusija kels grėsmę Grenlandijai, NATO gali sušvelninti šią riziką rengdama ten karines pratybas“, – Lenkijos visuomeniniam radijui sakė R. Sikorskis.
Į klausimą, ar ginčas gali sukelti Aljanso skilimą, R. Sikorskis atsakė, kad NATO ir anksčiau patyrė narių ginkluotą konfliktą.
„Leiskite man priminti 1973 m. Turkijos invaziją į Kiprą, bet to norime mažiausiai“, – sakė jis.
R. Sikorskis pabrėžė, kad JAV yra vertinga Lenkijos sąjungininkė, be jos NATO netektų pagrindinių karinių pajėgumų. Savo ruožtu Danija kontroliuoja Danijos sąsiaurį – vartus į Baltijos jūrą, daugiausia apsuptą NATO šalių. Rusija išlaiko prieigą prie jūros per savo Kaliningrado eksklavą ir pagrindinį Sankt Peterburgo uostą.
„Taigi padarysime viską, kas mūsų galioje, kad išvengtume tokio nesutarimo“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Neseniai D. Trumpas pareiškė, kad jei jam nepavyks lengvai gauti Grenlandijos, tai teks padaryti šiurkščiai. Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas antradienį sakė, kad sala teikia pirmenybę NATO, Danijai ir Europos Sąjungai, o ne JAV. D. Trumpas į tai atsakė pareiškęs, jog nesutinka su Grenlandijos premjeru ir "jam tai bus didelė problema“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)