Serbija tikisi išvengti JAV sankcijų dėl rusiškų ginklų įsigijimo

Tai jis sakė po susitikimo su amerikiečių pareigūnu, atsakingu už embargo skelbimą valstybėms, įsigyjančioms ginklų iš Rusijos.

Thomas Zerzecki (Tomas Zerzeckis), JAV valstybės departamento Tarptautinio saugumo ir neplatinimo biuro pasiuntinys, penktadienį susitiko derybų su serbų pareigūnais, per kurias buvo aptariamas pastarojo meto Serbijos susidomėjimas rusiškais ginklais.

Serbų užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius po šių derybų sakė, kad jo šalis „neturi, ką slėpti“, ir esą vykdo karinio neutralumo tarp Rusijos ir Vakarų kursą.

Th. Zerzecki po susitikimo su serbais nepasisakė, bet JAV ambasada Belgrade kiek anksčiau yra perspėjusi nevykdyti „sandorių su Rusija, keliančių sankcijų skelbimo riziką“.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS trečiadienį pranešė, kad Rusija artimiausiais mėnesiais žada pristatyti Serbijai oro erdvės gynybos sistemą „Pancir S“.

Praėjusį mėnesį į Serbijoje vykusias bendras karines pratybas Rusija išsiuntė vieną modernių oro erdvės gynybos raketų S-400 batalioną ir zenitinių pabūklų bei raketų sistemą „Pancir“.

JAV specialusis pasiuntinys Vakarų Balkanams Matthew Palmeris (Metjus Palmeris) praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl Serbijos susidomėjimo rusiškomis oro gynybos sistemomis ir perspėjo Belgradą atsargiai įvertinti sprendimą dėl jų įsigijimo. Jis sakė, kad rusiškų ginklų įsigijimas kelia JAV sankcijų riziką.

„Tikimės, kad mūsų partneriai serbai bus atsargūs kalbant apie bet kokius panašius pirkinius“, – pabrėžė jis, duodamas interviu Šiaurės Makedonijos televizijai „Alsat M“.

Serbija tebėra svarbi Rusijos sąjungininkė, nors ji nori prisijungti prie Europos Sąjungos. Belgradas žadėjo nestoti į NATO ir atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų prieš Maskvą dėl konflikto Rytų Ukrainoje.

Rusija padeda aprūpinti Serbijos kariuomenę naikintuvais, kariniais sraigtasparniais ir tankais, augant susirūpinimui dėl padėties Balkanų regione, kur tebegyvuoja prisiminimai apie karą. Per kruviną tuometinės Jugoslavijos irimą XX amžiaus pabaigoje Serbija kariavo su savo kaimynėmis – Kroatija, Bosnija ir Kosovu.

Kaip antradienį pareiškė serbų prezidentas Aleksandras Vučičius, duodamas interviu valstybinei televizijai, Belgradas įsigyja iš rusų tik gynybinio pobūdžio ginkluotės ir norėtų išvengti bet kokių JAV sankcijų ar „konfrontacijos su Amerika“.

„Serbija ginkluojasi, nes ji yra laisva šalis, apsupta NATO valstybių narių, su kuriomis norime draugauti“, – pažymėjo A. Vučičius, pridurdamas, kad neleis Serbijai būti „tokiai silpnai, kokia ji buvo 10-ame dešimtmetyje“.

Serbiją 1999 metais bombardavo NATO, siekdama nutraukti kruviną susidorojimą su Kosovo albanais – taigi, serbai iki šiol nepasitiki Vakarų kariniu aljansu. 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, bet šio žingsnio nepripažįsta Belgradas ir Maskva.