Senato pirmininkas ir Liberalų partijos (PNL) lyderis I. Bolojanas liks poste iki naujų prezidento rinkimų gegužę.

Tai naujausias posūkis jau kelias savaites tęsiantis politinei sumaiščiai, kilusiai po to, kai šalies aukščiausios instancijos teismas atšaukė gruodį vykusių prezidento rinkimų rezultatus dėl pranešimų apie galimą Rusijos kišimąsi.

Sausį dešimtys tūkstančių rumunų dalyvavo kraštutinių dešiniųjų surengtuose protestuose, kuriuose buvo kritikuojamas šis sprendimas. Pirmajame rinkimų ture netikėtai laimėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku).

Įstatymų leidėjams pradėjus apkaltos procedūrą, dabartinis prezidentas K. Iohannisas, patiriantis vis didesnį spaudimą, pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Per ceremoniją Bukarešto prezidentūroje K. Iohannis palinkėjo savo įpėdiniui sėkmės.

Diena anksčiau 55 metų I. Bolojanas pažadėjo gerbti Rumunijos piliečius ir patikinti tarptautinius partnerius, kad NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė yra patikima šalis.

Buvęs Oradios miesto šiaurės vakaruose meras I. Bolojanas buvo giriamas už miesto modernizavimą ES lėšomis.

Nuo 1993 metų PNL priklausantis I. Bolojanas dirbdamas vietinėje politikoje nebuvo labai pastebimas, kol praėjusiais metais pradėjo vadovauti partijai.

Užėmęs Senato pirmininko pareigas, jis paskelbė, kad atleis beveik 200 darbuotojų, siekdamas sustabdyti valstybės lėšų eikvojimą, o kritikai šį žingsnį pavadino piktnaudžiavimu.

2024 metais Rumunijoje užfiksuotas 8,6 proc. BVP deficitas – vienas didžiausių ES.

Mechanikos ir matematikos studijas baigęs I. Bolojanas yra išsiskyręs ir turi dvi dukras.

Nors prezidento pareigos iš esmės yra ceremoninės, valstybės vadovas turi moralinį autoritetą ir daro įtaką Rumunijos užsienio politikai.