Svarbus žingsnis: Europos Komisija siūlo Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą

Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Kyjivui ir Kišiniovui siūloma kandidato statusą suteikti iš karto, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme.

Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką dėl kandidatės statuso suteikimo. Tačiau dėl šios šalies nuspręsta siūlymą pateikti po to, kai ji įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

Galutinį sprendimą, ar suteikti šioms valstybėms kandidačių statusą, dar turės vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės. Jų lyderiai po savaitės renkasi į Europos Vadovų Tarybos posėdį.

„Džentelmeniškas pasitikėjimas“

Kaip BNS penktadienį sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, lūkesčiai dėl pokyčių Ukrainoje ir Moldovoje „nėra sąlygos, bet, sakykim, džentelmeniškas pasitikėjimas“.

„Tie darbai bus fundamentalūs ir kalbant apie patį stojimo procesą. (...) Ukraina turi tobulinti Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos procedūrą, stiprinti kovą su korupcija, ypač aukščiausiame lygmenyje, stiprinti įstatyminę bazę pinigų plovimo prevencijos srityje, įgyvendinti antioligarchinį įstatymą“, – kalbėjo Europos Komisijos narys.

Šis pokyčių įgyvendinimas, anot V. Sinkevičiaus, bus atidžiai stebimas.

Anksčiau Vakarų šalys, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, skeptiškai vertino galimybes paspartinti Kyjivo narystę ES ir teigė, kad tam gali prireikti kelių dešimtmečių.

Vis dėlto šią savaitę vizito Ukrainoje metu Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai pareiškė pritariantys, kad Kyjivui nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidato statusas.

Neišsklaidytos abejonės

Pasak V. Sinkevčiaus, diskusijos dėl kandidatės statuso Ukrainai suteikimo buvo įtemptos.

Turbūt prieš tris ar keturias savaites tai buvo neįsivaizduojamas sprendimas, šiandien yra istorinė diena, istorinis sprendimas, kuris nebuvo paprastas.

„Turbūt prieš tris ar keturias savaites tai buvo neįsivaizduojamas sprendimas, šiandien yra istorinė diena, istorinis sprendimas, kuris nebuvo paprastas“, – kalbėjo eurokomisaras.

Jis pabrėžė, kad EVT posėdyje bus ypač svarbu rasti „tinkamą formuluotę“, kuriai pritartų Bendrijos lyderiai.

Nepaisant Komisijos rekomendacijos, Bendrijoje abejonės dar neišsklaidytos – dalis šalių mano, kad jei ne Rusijos karas, Ukrainos narystės siekiai nė nebūtų svarstomi. Pasak kritikų, iki Kremliaus invazijos Kyjivui priekaištauta dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių.

„Konkrečių šalių neįvardinsiu, tačiau jų argumentai yra, kalbant apie reikalingas reformas – stojimas į ES yra labai aiški procedūra ir ji negali būti pakeista dėl karo. Taip pat tai turi būti sąžininga ir kitų valstybių atžvilgiu“, – kalbėjo komisaras.

Jis teigė, kad Komisijos sprendimui daug įtakos turėjo pačios U. von der Leyen bei jos komandos įsitraukimas į klausimą. Be kita ko, taip pat daug įtakos turėjo didžiųjų šalių lyderių vizitas ir pareiškimai Kyjive.

V. Sinkevčius pabrėžė, kad net jei EVT patvirtins Komisijos rekomendaciją, Ukrainos dar lauks „ilgas kelias“ įgyvendinant reformas.

V. Zelenskis giria EK rekomendaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas EK vadovei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Užsitikrinusi oficialų kandidatės statusą Ukraina galės pradėti veikiausiai ne vienus metus truksiantį stojimo procesą. Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalių lyderiai birželio 23–24 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime EK rekomendaciją pavadino „Europos istorijos kūrimu“ ir paragino suteikti Ukrainai visateisės kandidatės statusą.

„Tai bus ryškus Europos lyderystės įrodymas ir didžiulis postūmis tolesnėms Ukrainos permainoms“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Serhijus Kyslycia socialiniuose tinkluose taip pat sveikino EK rekomendaciją ir sakė, jog tai „išties istorinė diena Ukrainai ir Europai“.

Ambasadorius pabrėžė, kad daugelis ukrainiečių „jau sumokėjo didžiausią kainą“ už Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šaliai kandidatės statusą.

Kremlius „atidžiai“ stebės Ukrainos žingsnius

Kremlius atsargiai reagavo į Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje (ES) link, kai Europos Komisija rekomendavo oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą.

„Vyksta kelios transformacijos, kurias, žinoma, labai atidžiai stebime“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša agentūra „Interfax“.

Jis sakė, kad Maskva žino apie „Europos Sąjungos gynybos komponento stiprinimą“. Praeityje Maskva kaltino ES, kad ji iš ekonominio aljanso virsta „agresyvia karine veikėja“.

Moldova: tai yra viltis, kurios reikia mūsų piliečiams

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

„Tai svarbus momentas Moldovos Respublikos ateičiai, ir tai yra viltis, kurios reikia mūsų piliečiams“, – sakė M. Sandu platformoje „Telegram“.

„Žinome, jog procesas bus sunkus, bet esame pasiryžę eiti šiuo keliu“, – pridūrė valstybės vadovė.

Mažinamas dujų tiekimas

Kelios Europos šalys, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo rusiškų dujų, o Vakarams stojus į Ukrainos pusę, Maskva mažina jų tiekimą.

Prancūzijos tinklo operatorė teigė, kad nuo birželio 15 dienos iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija negauna jokių rusiškų dujų, o Italijos „Eni“ pareiškė, kad Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ penktadienį perpus sumažins tiekimą.

Berlynas ir Roma atmetė Rusijos argumentus, kad tiekimas sumažėjo dėl techninių priežasčių, ir teigė, kad „Gazprom“ žingsnis yra politinis.

Tačiau Vakarų Europą alina karščio banga, o energijos kainos jau šoktelėjo į viršų, prisidėdamos prie sparčiai augančios infliacijos ir streikų keliose šalyse.

Be abejo, padėtis Ukrainoje, kur Rusijos kariai jau beveik keturis mėnesius trunkantį karą užėmė nemažai šalies pietinių ir rytinių teritorijų, įskaitant didžiąją dalį Donbaso regiono, yra dar aštresnė.

„Humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – teigė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos agentūra OCHA.

Pareiškime teigiama, kad padėtis „ypač neramina Sjevjerodonecke ir jo apylinkėse“, kur jau kelias savaites vyksta kruvini susirėmimai.

„Dievo valia“

Sjevjerodoneckas yra Luhansko srityje, kurios gubernatorius Serhijus Haidajus paragino nutraukti ugnį, teigdamas, kad šimtai civilių gyventojų yra įstrigę apsiaustoje miesto chemijos gamykloje „Azot“.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga išeiti iš gamyklos. Ten glaudžiasi 568 žmonės, iš jų 38 vaikai“, – sakė jis.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad mieste, kurį daugiausia kontroliuoja Rusijos pajėgos, liko apie 10 tūkst. civilių gyventojų.

Donbaso fronto linijoje esančiame Adamivkos kaime netoli Slovjansko miesto stačiatikių vienuolių bendruomenė pranešė, kad raketa pramušė skylę jų prižiūrimo sodo sienoje.

Beveik nuolat Rusijos pajėgų bombarduojamoje vietovėje sesuo Anastasija ir grupė vienuolių bei piligrimų kasdien meldžiasi už išsigelbėjimą.

„Taip, mes visi esame gyvi. Niekas neišvyko. Tai mūsų namai, – tyliai kalbėjo sesuo Anastasija, tolumoje griaudėjant apšaudymams. – Mes pasitikime Dievo valia, Dievo pagalba, visų šventųjų ir Švenčiausiosios Mergelės pagalba. Tai mūsų namai, mes neturime kur kitur eiti.“

Pasak vietos gubernatoriaus, per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai du žmonės ir 20 buvo sužeisti.