Rusijos delegatai ESBO susitikime susidūrė su priešiškumu, kaltino Vakarus

57 valstybių ESBO metinėje Parlamentinėje asamblėjoje, kuri sutapo su Rusijos invazijos į Ukrainą metinėmis, buvo aptarinėjami saugumo ir žmogaus teisių klausimai.

Ukraina ir Lietuva dėl šešių Rusijos delegatų dalyvavimo boikotavo susitikimą. Austrija išdavė vizas rusams, nors jiems yra taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.

Rusijos delegatai reporteriams Vienoje sakė, kad jų šalis nepaprastai svarbi ESBO darbui. Ši organizacija buvo įkurta Šaltojo karo metais ir padėjo mažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų, suteikdama platformą dialogui.

„Neįmanoma spręsti Europos saugumo problemų be didžiausios Europos šalies“, – pareiškė Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus.

Jis apkaltino Vakarus parama Ukrainai mūšio lauke trukdant dialogui ir suabejojo, ar Rusija turėtų toliau mokėti savo metinius įnašus ESBO.

Rusijos delegacijos vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad Rusija yra viena iš ESBO steigėjų. Pasak jo, jei Rusija būtų izoliuota, reikėtų steigti naują Europos saugumo organizaciją.

Kontroversija dėl Rusijos dalyvavimo temdė dviejų dienų susitikimą ir akcentavo ESBO paralyžių nuo karo pradžios.

Rusijos delegacija buvo pasodinta su baltarusiais paskutinėje Hofburgo rūmų salės, dekoruotos Ukrainos spalvomis, eilėje. Daug Vakarų šalių delegatų taip pat vilkėjo mėlynos ir geltonos spalvų drabužius.

Rusijos dalyviams kalbant per sesiją, kai kurie delegatai išėjo ar mojavo Ukrainos vėliavomis.

Baigiantis susitikimui paskelbtame pareiškime Asamblėjos pirmininkė Margareta Cederfelt (Margareta Sederfelt), jos pavaduotojai ir kiti pareigūnai pasmerkė „Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą kaip aiškius, šiurkščius ir neištaisytus“ ESBO įsipareigojimų pažeidimus.

M. Cederfelt sakė prijaučianti „faktui, kad kai kuriems nariams buvo nepakeliama sėdėti vienoje patalpoje su agresoriais“.

Austrija pareiškė, kad kaip ESBO būstinės šeimininkė „pagal tarptautinę teisę privalo leisti įvažiuoti delegatams“, todėl turėjo išduoti vizas rusams.

ESBO misija apima tokias sritis kaip konfliktų prevencija, žmogaus teisės, rinkimų stebėjimas ir ginklų kontrolė. Parlamentinė asamblėja yra atskira šios organizacijos institucija.

ESBO darbas pastaruosius vienus metus yra įstrigęs, Rusija blokuoja visus svarbius sprendimus, įskaitant biudžeto priėmimą, ir atsisako sutikti su tuo, kad Lietuva 2024 metais pirmininkautų organizacijai.

Ukraina nori pakeisti Parlamentinės asamblėjos taisykles, kad būtų galima sustabdyti bet kokios šalies, pradėjusios karą prieš kitą šalį, narystę.