Kruviniausia diena Izraelio istorijoje užima svarbią vietą rinkimų kampanijoje, tačiau ne taip, kaip galėtų tikėtis daugelis stebėtojų iš šalies.
Beveik nediskutuojama apie Izraelio karo veiksmus Gazos Ruože, dėl kurių B. Netanyahu buvo išduotas tarptautinis arešto orderis. Taip pat mažai kalbama apie didžiosios dalies Pietų Libano ir Sirijos dalių okupaciją ar du karus, pradėtus prieš Iraną. Visi šie veiksmai sulaukia plataus visuomenės palaikymo.
Vietoje to kandidatai sutelkė dėmesį į B. Netanyahu lyderystę ir moralines savybes, jo vaidmenį dėl to, kad 2023-iųjų spalio 7-ąją nesuveikė saugumo sistema, pastangas atleisti ultraortodoksus žydus nuo karinės tarnybos ir 2023 metų teismų sistemos pertvarką, kurią kritikai vadina išpuoliu prieš Izraelio demokratines institucijas.
Abiejuose pagrindiniuose rinkimų blokuose dominuoja partijos, palaikančios žydų nausėdijas okupuotame Vakarų Krante ir besipriešinančios palestiniečių valstybės įkūrimui; nė vienas iš pagrindinių kandidatų neragina atgaivinti seniai įstrigusio taikos proceso.
B. Netanyahu reakcija į Spalio 7-osios įvykius ir jų padarinius
Rinkėjai pakeliui prie balsadėžių matys žuvusių karių veidus lipdukuose ant traukinių stočių sienų ir išblukusius geltonus kaspinus, skirtus pagerbti įkaitus, kurių paskutiniai buvo grąžinti pernai, pasiekus susitarimą dėl paliaubų.
Jeruzalėje įsikūrusio analitinio centro „Israel Democracy Institute“ duomenimis, maždaug 68 proc. žydų tautybės izraeliečių teigia, kad jų požiūris į Spalio 7 dienos įvykius yra pagrindinis veiksnys sprendžiant, kurią partiją palaikyti.
Tarp arabų mažumos atstovų tik 32 proc. nurodė, kad tai svarbus veiksnys, o dauguma pagrindine problema įvardijo nusikalstamumą.
Ilgiausiai Izraelio ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu stengiasi permesti kaltę dėl Spalio 7 dienos nesėkmių saugumo pareigūnams, kartu girdamasis Izraelio kariniais pasiekimais prieš „Hamas“ Gazos Ruože, prieš „Hezbollah“ Libane ir prieš jų rėmėją Iraną.
Kritikai kaltina jį vengiant atsakomybės, nes jis blokuoja oficialų išpuolio tyrimą, nepasiekė greitesnio susitarimo dėl įkaitų grąžinimo ir nesugebėjo iškovoti lemiamos pergalės nė prieš vieną iš Izraelio priešų.
Pyktis dėl atleidimo nuo karinės tarnybos
B. Netanyahu valdančiosios koalicijos jau ilgą laiką remiasi ultraortodoksų partijomis, kurios reikalauja atleisti nuo karinės prievolės religines studijas pasirinkusius jaunuolius. Ši politika papiktino Izraelio pasauliečių daugumą, nes įvairiuose karuose rezervistai buvo nuolat šaukiami į tarnybą.
Karinė tarnyba yra privaloma daugumai žydų vyrų ir moterų. Maždaug ketvirtadaliui minėto analitinio centro apklaustų žydų rinkėjų šis klausimas yra tarp pagrindinių veiksnių sprendžiant, kam atiduoti savo balsą.
Šalis susiduria su karių trūkumu. Kasmet apie 13 tūkst. ultraortodoksų vyrų sulaukia šaukiamojo amžiaus – 18 metų, tačiau į tarnybą stoja mažiau nei 10 procentų.
„Vyrauja nuomonė, kad karinė tarnyba yra savotiškas leidimas gauti pilietybę“, – teigė Izraelio viešosios nuomonės ekspertė Tamar Hermann iš „Israel Democracy Institute“.
Ji pridūrė, kad tai paverčia tave „teisėta Izraelio žydų visuomenės dalimi“.
Pagrindinis B. Netanyahu varžovas Gadi Eisenkotas pažadėjo panaikinti faktines išimtis. Buvęs kariuomenės vadas ir politinis centristas per kovas Gazos Ruože neteko sūnaus ir dviejų sūnėnų.
Yohananas Plesneris, „Israel Democracy Institute“ prezidentas, pabrėžė, kad išimtys dėl karinės tarnybos yra „turbūt svarbiausias klausimas“ koalicijai, nusiteikusiai prieš B. Netanyahu.
B. Netanyahu teismų sistemos pertvarka toliau skaldo visuomenę
B. Netanyahu planas pertvarkyti teismų sistemą ir susilpninti Aukščiausiąjį Teismą 2023 metais Izraelyje sukėlė masinius protestus. Dėl to šalis, įvykus beprecedenčiam „Hamas“ išpuoliui, buvo smarkiai susiskaldžiusi.
B. Netanyahu tai pristatė kaip bandymą pažaboti nerinktų teisėjų galias, o kritikai tai vertino kaip korupcija kaltinamo premjero siekį užgrobti valdžią.
Po Spalio 7 dienos išpuolio visuomenės dėmesys nukrypo į Gazos Ruožą, ir daugelis tų, kas anksčiau protestavo prieš teismų sistemos pakeitimus, ėmė reikalauti susitarimo dėl įkaitų paleidimo.
Remiantis „Israel Democracy Institute“ duomenimis, tik 18 proc. izraeliečių žydų teigė, kad teismų sistemos pertvarka yra pagrindinis veiksnys renkantis, kurią partiją palaikyti.
„Jaučiamas tam tikras visuomenės nuovargis“, – sakė T. Hermann.
Kairiajame sparne teismų sistemos pokyčiai kėlė didesnį susirūpinimą: 22,5 proc. rinkėjų nurodė, kad šis klausimas turės įtakos jų sprendimui prie balsadėžių. Tarp centristų ir dešiniųjų pažiūrų rinkėjų tai nebuvo tarp keturių svarbiausių klausimų.
Pernai Izraelio parlamentas priėmė įstatymą, suteikiantį vyriausybei didesnį vaidmenį skiriant teisėjus. Tačiau jis neįsigalios tol, kol neprisieks naujas parlamentas, o B. Netanyahu oponuojantis blokas pažadėjo jį atšaukti.
Lyderystės klausimai išlieka svarbūs
Izraeliečiai balsuoja už partijas, o ne už konkrečius kandidatus. Nemanoma, kad kuri nors viena partija laimėtų 61 vietos daugumą parlamente. Tas, kam pavyks suburti daugumos koaliciją, taps naujuoju ministru pirmininku.
Jei to padaryti nepavyks niekam, B. Netanyahu vyriausybė toliau dirbs kaip laikinoji vyriausybė, kol per kelis mėnesius įvyks dar vienas rinkimų ratas.
Instituto duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis žydų tautybės izraeliečių partijos vadovą laiko pagrindiniu veiksniu sprendžiant, kaip balsuoti.
B. Netanyahu šalininkai mato jį kaip patyrusį valstybės veikėją, kuris stojo akistaton su JAV prezidentais ir kitais pasaulio lyderiais, pasipriešino spaudimui nutraukti karą Gazos Ruože ar daryti kitas nuolaidas, galinčias pakenkti Izraelio saugumui. Jo oponentai mano, kad jis yra sukčius.
G. Eisenkoto rėmėjai atkreipia dėmesį į jo ilgametę karinę tarnybą ir asmenines netektis vykstančiuose karuose. Maroko žydų imigrantų sūnus taip pat būtų pirmasis ne europietiškos kilmės Izraelio ministras pirmininkas, nors jis to neakcentavo savo kampanijoje.
Ekonomika ir pragyvenimo išlaidos
Izraelis nėra apsaugotas nuo problemų dėl įperkamumo, kurios pastaraisiais metais kėlė sumaištį rinkimuose visame pasaulyje.
Pragyvenimo išlaidos smarkiai išaugo ir yra didesnės nei daugelyje turtingų Europos šalių, tokių kaip Austrija, Danija ir Švedija, rodo Reichmano universiteto Aarono ekonominės politikos instituto mokslininkės Sarit Menahem-Carmi atliktas tyrimas.
B. Netanyahu teigia, kad jo politika paskatino ekonomikos augimą ir prisidėjo prie pasaulinio lygio technologijų sektoriaus iškilimo, o oponentai tvirtina, kad daugelis izraeliečių liko nuošalyje.
„Israel Democracy Institute“ nustatė, kad 38 proc. žydų tautybės izraeliečių ekonomiką ir pragyvenimo išlaidas nurodė kaip svarbiausią arba antrą pagal svarbumą rinkimų klausimą. Tarp arabų šis skaičius siekė 46 procentus.
Tačiau iš rinkimų kampanijos tai būtų sunku suprasti.
Nė vienas iš pagrindinių kandidatų nepavertė ekonomikos centriniu klausimu ir neatkreipė dėmesio į įvairių karų išlaidas. Jeruzalės hebrajų universiteto ekonomikos profesorius Josephas Zeira sakė, kad didžiulių karinių išlaidų negalima ignoruoti.
„Konflikto kaina yra didžiulė“, – teigė J. Zeira.
Naujausi komentarai