Užuot siuntusi V. Putiną Maskva paskyrė žemesnio lygio komandą pirmiesiems per daugiau kaip trejus metus tiesioginiams Rusijos ir Ukrainos kontaktams dėl karo.

V. Zelenskis ragino V. Putiną atvykti į Stambulą asmeniškai ir dalyvauti derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taip pat ragino Kremliaus vadovą sėsti prie derybų stalo.

Derybos, kurias planuojama surengti ketvirtadienį Stambule, turėtų būti pirmosios tiesioginės Kyjivo ir Maskvos derybos nuo 2022 metų, kai pirmosiomis invazijos savaitėmis vykusios diskusijos nutrūko nepasiekus susitarimo.

Kelias dienas atsisakęs nurodyti, ar V. Putinas atvyks į derybas, Kremlius vėlų trečiadienio vakarą įvardijo savo derybų komandą. Rusijos pusei vadovaus Vladimiras Medinskis, griežtosios linijos V. Putino padėjėjas ir buvęs kultūros ministras, dalyvavęs 2022 metų derybose.

V. Putinas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, apie kuriuos buvo kalbama kaip apie pagrindinius derybininkus, vadovavusius ankstesnėms deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, nebuvo įtraukti į delegacijos sudėtį.

Šią savaitę V. Zelenskis sakė, kad jei V. Putinas atsisakys atvykti į Turkiją, tai bus galutinis signalas, kad jis nėra nuoširdžiai suinteresuotas taika.

„Laukiu, kas atvyks iš Rusijos. Tada nuspręsiu, kokių veiksmų turėtų imtis Ukraina“, – sakė V. Zelenskis.

D. Trumpas galimai dalyvaus

D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad yra pasirengęs vykti į Turkiją derybų dėl Ukrainos, jei ten taip pat vyks jo kolega iš Rusijos V. Putinas.

Penktadienį į Stambulą jau planuoja vykti JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas). M. Rubio trečiadienį susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Antalijoje, Turkijoje, kuluaruose.

A. Sybiha socialiniame tinkle „X“ rašė, kad „šią lemiamą savaitę“ jis paaiškino V. Zelenskiui „tolesnių taikos pastangų viziją“.

„Išsamiai aptarėme tolesnių veiksmų logiką ir pasidalijome savo požiūriais“, – pridūrė jis.

V. Medinskis laikomas įtakingu Rusijos istorinių pretenzijų į Ukrainos teritoriją šalininku ir yra parašęs vadovėlių, kuriuose propaguojama nacionalistinė Rusijos istorijos samprata, kuria abejoja nepriklausomi istorikai.

Kiti trys derybininkai – užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas, gynybos viceministras Aleksandras Fominas ir Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU direktorius Igoris Kostiukovas.

V. Putinas praėjusį savaitgalį pasiūlė surengti tiesiogines derybas ir patyrė didelį tarptautinį spaudimą, įskaitant kai kurių sąjungininkų, susitikti su V. Zelenskiu.

D. Trumpas iškėlė idėją, gal galėtų tarpininkauti, jei V. Putinas dalyvautų.

„Nežinau, ar jis (V. Putinas) ten atvyks, jei aš ten nevažiuosiu“, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“, skrisdamas iš Saudo Arabijos į Katarą.

Žinau, kad jis norėtų, jog aš ten būčiau, ir tai yra galimybė. Jei galėtume užbaigti karą, aš tai svarstyčiau“, – teigė jis.

Jis sakė, kad jo darbotvarkė yra įtempta, tačiau pridūrė: „Tai nereiškia, kad to nedaryčiau, kad išgelbėčiau daugybę gyvybių.“

„Jo karas“

V. Zelenskis šią savaitę paragino V. Putiną atvykti pačiam, sakydamas, kad derybų praleidimas reikštų Maskvos nenorą siekti taikos. Jeigu jis neatvyktų, Rusija turėtų sulaukti didžiulių Vakarų šalių sankcijų bei didesnės karinės pagalbos Kyjivui.

„Tai jo karas“, – antradienį sakė V. Zelenskis, pridūręs, kad „todėl derybos turėtų vykti su juo“.

D. Trumpas sausį pradėjęs eiti pareigas žadėjo nedelsiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau išreiškė nusivylimą tiek Ukraina, tiek Rusija dėl nepakankamos pažangos.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva nepaisė kelių Ukrainos palaikomų raginimų sudaryti pirmines 30 dienų paliaubas.

Nepaisant derybų perspektyvos, abiejų pusių pozicijos dėl to, kaip turėtų baigtis kovos, tebėra labai skirtingos, o ženklų, kad abi pusės norėtų daryti nuolaidų, nedaug.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inacijas Lula da Silva), praeityje kritikavęs Vakarų paramą Ukrainai, trečiadienį paskambinęs telefonu paragino V. Putiną dalyvauti asmeniškai, pranešė jo biuras.

„Man nieko nekainuos pasakyti: „Ei, drauge Putinai, važiuokit į Stambulą ir derėkitės, velniai griebtų“, – sakė jis prieš skambutį.

Europos lyderiai taip pat spaudė V. Putiną vykti į Turkiją.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje negali būti jokio susitarimo, kuris reikštų „Maskvos padiktuotą taiką“.

Kreipdamasis į parlamentą kancleris sakė, kad negali būti „jokio pasidavimo kariniu būdu sukurtiems faktams prieš Ukrainos valią“ ir teigė, kad „labai svarbu, jog politiniai Vakarai neleistų sau susiskaldyti“.

Ruošiantis deryboms toliau vyko kovos. Trečiadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos rytuose esančiuose Sumuose žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai.