Jungtinės Valstijos, kaltinančios N. Maduro vadovavimu narkotikų karteliui, yra paskelbusios apie karinių laivų dislokavimą pietinėje Karibų jūros dalyje, kur vykdoma kovos su narkotikų prekyba operacija, tačiau viešai negrasino įsiveržti į Venesuelą.

Tačiau pirmadienį susitikime su tarptautine žiniasklaida N. Maduro pasipiktino „didžiausia per pastaruosius 100 metų mūsų žemyne kilusia grėsme“ – „aštuoniais kariniais laivais su 1 200 raketų ir povandeniniu laivu, nukreiptais į Venesuelą“.

Prezidentas, kurio paskutinių dviejų perrinkimų 2024 ir 2018 metais nepripažino nei Jungtinės Valstijos, nei didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, sakė, kad „reaguodami į didžiausią karinį spaudimą, paskelbėme didžiausią pasirengimą ginti Venesuelą“.

Neseniai Jungtinės Valstijos padvigubino savo siūlomą premiją iki 50 mln. dolerių (42,9 mln. eurų) už N. Maduro sulaikymą, kad jam būtų galima pareikšti kaltinimus dėl narkotikų.

Karakasas pareiškė, kad atsakydamas į JAV „grasinimus“ patruliuos savo teritoriniuose vandenyse ir mobilizuos daugiau kaip keturis milijonus milicijos narių.

N. Maduro apgailestavo, kad nutrūko ryšių su Jungtinėmis Valstijomis kanalai, ir pažadėjo, kad jo šalis „niekada nepasiduos nei šantažui, nei bet kokiems grasinimams“.

Spaudos konferencijoje N. Maduro perspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kad jo valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) nori „nuvesti jį į kraujo liejyklą (...) su Venesuelos žmonių žudynėmis“.