„Smerkiu valstybės smurtą, nukreiptą prieš Irano moteris ir vyrus, kurie drąsiai reikalauja pagarbos savo teisėms“, – parašė E. Macronas socialiniame tinkle „X“.
„Pagarba pagrindinėms laisvėms yra visuotinis reikalavimas ir mes palaikome tuos, kurie jas gina“, – pridūrė jis.
Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper (Ivet Kuper) paragino nutraukti smurtinį Irano valdžios susidorojimą su visą šalį apėmusių protestų banga.
„Taikių protestuotojų žudymas ir žiaurios represijos Irane yra siaubingos“, – parašė Y. Cooper socialiniame tinkle „X“.
„Kalbėjau su (Irano) užsienio reikalų ministru (Abbasu) Aragchi (Abasu Aragčiu) ir jam tiesiai pasakiau: Irano vyriausybė privalo nedelsdama nutraukti smurtą, užtikrinti pagrindines teises bei laisves ir garantuoti Britanijos piliečių saugumą“, – pridūrė ji.
Iraną jau dvi savaites krečia protestų judėjimas, išsiplėtęs nepaisant malšinimo, kuris, kaip teigia teisių gynimo grupės, virto žudynėmis.
Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) anksčiau pirmadienį pranešė, kad Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.
IHR pažymėjo, kad „pagal kai kuriuos skaičiavimus galėjo būti nužudyta per 6 tūkst. žmonių“, tačiau įspėjo, kad dėl interneto ryšio blokavimo, kurio ėmėsi Irano valdžia ir kuris tęsiasi jau beveik keturias paras, yra „nepaprastai sunku nepriklausomai patikrinti šiuos pranešimus“.
Aktyvistai baiminasi, jog dėl interneto ryšio išjungimo maskuojamos šimtus gyvybių nusinešusios represijos.
Demonstracijos prasidėjo gruodžio 28 dieną dėl Irano valiutos vertės kritimo. Šalies ekonomiką spaudžia tarptautinės sankcijos, iš dalies įvestos dėl Irano branduolinės programos. Protestai nuo to laiko suintensyvėjo ir peraugo į tiesioginius iššūkius Irano teokratijai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)