Popiežius per Velykų vigiliją ragino katalikus siekti tiesos, grožio ir meilės

Popiežius Pranciškus Didžiojo šeštadienio vakarą vadovavo iškilmingoms Velykų vigilijos pamaldoms ir ragino 1,2 mlrd. pasaulio katalikų atsisakyti abejingumo ir drąsiai gyventi tikėjimo gyvenimą.

Prasidedant Velyknakčio liturgijai, po kurios Velykų sekmadienį džiugiai švenčiamas Kristaus prisikėlimas, Pranciškus įėjo į užtemdytą ir tyloje skendinčią Šv. Petro baziliką.

Savo homilijoje jis sakė, kad Velykų slėpinys reikalauja iš tikinčiųjų siekti atsakymo „į klausimus, kurie meta iššūkį mūsų tikėjimui, mūsų ištikimybei ir pačiai mūsų egzistencijai“.

Švęsdamas jau trečias Velykas po savo išrinkimo popiežiumi 2013 metais, Pranciškus, laikydamasis Velykų vigilijos tradicijos, pakrikštijo 10 žmonių iš Italijos, Portugalijos, Albanijos, Kenijos ir Kambodžos.

Šį sakramentą jis suteikė 13-metei mergaitei iš Kambodžos ir devyniems suaugusiesiems, tarp jų – 66 metų moteriai iš Kenijos, kur islamistų grupuotės „al Shabaab“ kovotojai universitete nužudė 148 žmones, tikriausiai atsirinkdami krikščionis ir leisdami išsigelbėti kai kuriems musulmonams.

Diena anksčiau, per Didžiojo penktadienio pamaldas, popiežius meldėsi už persekiojamus krikščionis.

Tarp naujai į Bažnyčią popiežiaus priimtų suaugusiųjų yra 29 metų egiptiečių kilmės Italijos pilietis, kurio vardas rodo, kad jis galėjo gimti musulmonų šeimoje. Naujuoju savo krikšto vardu jis pasirinko vardą „Paulius“.

Vatikanas nepateikė detalių apie ankstesnę pakrikštytųjų religinę priklausomybę.

Savo homilijoje Pranciškus ragino katalikus sužinoti, kaip „įžengti į Velykų slėpinį“, kuriuo paminimas Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų trečią dieną po nukryžiavimo.

„Įžengti į šį slėpinį reiškia išeiti iš savo pačių komforto zonos, iš tingumo ir abejingumo, kurie mus sulaiko, ir eiti ieškoti tiesos, grožio ir meilės“, – sakė Pranciškus.

„Tai siekimas gilesnės prasmės, atsakymo – ir nelengvo – į klausimus, kurie meta iššūkį mūsų tikėjimui, mūsų ištikimybei ir pačiai mūsų egzistencijai“, – sakė jis.

Šv. Petro bazilika prasidedant pamaldoms skendėjo tamsoje, kuri simbolizavo tamsą Jėzaus kape nuo jo mirties iki prisikėlimo.

Tikintieji laikė degančias žvakes, kai popiežius ėjo per baziliką, o tada buvo įžiebtos bazilikos šviesos. Skelbiant vasario 18 dieną prasidėjusios gavėnios pabaigą, per mišių vidurį aidėjo bazilikos varpai.

Pagal Bažnyčios tradiciją, Didįjį šeštadienį nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“, liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis.

Velykų sekmadienio rytą popiežius aukos mišias Šv. Petro aikštėje, o vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) iš bazilikos balkono pasakys dukart per metus sakomą palaiminimą „Miestui ir pasauliui“ (Urbi et Orbi).