Politologas: jeigu V. Putinui ko nors gaila, tai V. Medvedčuko

Pasak L. Kojalos, V.  Medvedčukas – artimas žmogus Vladimirui Putinui, žinomas kaip vienas iš prorusiško flango atstovų Ukrainos politikoje ne vieną dešimtmetį.

„Ar jis galėtų esmingai keisti derybų eigą? Turbūt to tikėtis gal ir nereikėtų, bet kad jis turi informacijos, kad gali būti tam tikras svertas, yra akivaizdu“, – sakė L. Kojala.

V. Medvedčuko medžioklę atliko specialus Ukrainos padalinys. Šį asmenį sučiupti dėta daug pastangų. L. Kojala paaiškino, kokią svarbą kare reiškia šis pagautas Ukrainos išdavikas.

„Visų pirma, tai rodo, kad Ukrainos valstybės institucijos funkcionuoja net ir labai sudėtingu karo metu, kad jos geba prioritetizuoti užduotis, jas įvykdyti, ir labai sėkmingai. Asmenys, kurie yra tiesiogiai siejami su Rusija, su Rusijos įtakos plėtra, netgi su galimai scenarijais, pagal kuriuos V.  Medvedčukas, anot Vakarų žvalgybos, galėjo užimti Ukrainos lyderio postą, jeigu okupacinių pajėgų judėjimas Kyjivo link būtų buvęs sėkmingesnis“, – sakė politologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Zelenskis sakė siūlysiąs Rusijai iškeisti šį asmenį į ukrainiečius, kurie dabar laikomi nelaisvėje. L. Kojala pasidalijo savo įžvalgomis, ką galėtų išlošti Ukraina, sulaikiusi šį asmenį.

V.  Medvedčukas galėjo užimti Ukrainos lyderio postą, jeigu okupacinių pajėgų judėjimas Kyjivo link būtų buvęs sėkmingesnis.

„Manau, visų pirma Ukrainos pareigūnai bandys gauti kiek įmanoma daugiau informacijos iš jo paties, nes akivaizdu, kad šis žmogus žino nemažai apie tai, kaip Kremlius mąsto apie savo priimtus sprendimus ir kaip įsivaizdavo situaciją, kalbant apie okupacinių pajėgų judėjimą. Manau, pirmiausia bus siekiama to. Ar V.  Medvedčukas galėtų išspręsti tokią situaciją, kaip šiandien yra Mariupolyje, sunku pasakyti, bet kad jis bus vienas iš papildomų svertų, kurį turės Ukraina, yra akivaizdu“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak L. Kojalos.  V.  Medvedčukas galėtų atskleisti, kaip Kremlius įsivaizdavo karinę operaciją, pergalę.

„Nors apie tai daug duomenų yra, ko gero, tą dėlionę galima pildyti atskiromis, labai svarbiomis detalėmis. Kitas labai svarbus veiksnys yra tai, kad iki šiol Ukraina ir jos lyderiai pripažino, kad kovoja su tam tikra penktąja kolona ir savo šalies viduje, t. y. Išdavikais net ir aukštose struktūrose – ir politikai, ir institucijų atstovai, ir saugumo struktūrose dirbantys žmonės galimai yra kolaborantai, ir nebūtinai apie visus juos Ukraina žino. V.  Medvedčukas su savo ryšiais galbūt yra tas asmuo, kuris gali bent šiek tiek praskleisti šydą ir šioje srityje“, – svarstė politologas.

V. Putinas – ir V.  Medvedčuko jauniausios dukters krikštatėvis.

„Jeigu V. Putinui ko nors gaila, tai  V.  Medvedčuko. Jie palaikė ryšius ne vieną dešimtmetį, lankėsi įvairiuose sporto renginiuose. Akivaizdu, kad tame buvo labai daug politikos, interesų, bet galbūt ir tam tikras asmeninis ryšys, kurį V.  Medvedčukas ne kartą bandė išnaudoti savo naudai ir nebūtinai Ukrainos valstybės naudai“, – pasakojo L. Kojala.

Viktoras Medvedčukas. / Socialinių tinklų nuotr.

Anot pašnekovo,  V.  Medvedčuko įtaka Ukrainoje bangavo – buvo periodų, kai jis buvo arti prezidento, kai jo politinės jėgos turėjo kur kas didesnį populiarumą negu pastaraisiais metais.

„Jis bandė vaidinti tarpininką net ir derybų dėl Donbaso metu, jau po okupacijos, kuri vyko 2014 metais. To jam nepavyko padaryti, nes jokio pasitikėjimo Ukrainos lyderių tarpe jo atžvilgiu nebuvo – jis visada buvo regimas kaip asmuo, kuris yra arti V. Putino, net jei užsideda ukrainietišką uniformą ar bando sakyti, kad atstovauja Ukrainos interesams. Jo politinės jėgos pastaruoju metu ne tik silpo, bet ir buvo visiškai išstumtos iš Ukrainos politinio gyvenimo“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, kaip teigė L. Kojala, į V.  Medvedčuko sulaikymą neturėtų būti dedami per dideli lūkesčiai.

„Akivaizdu, kad V. Putinas susikūręs savą pasaulį tiek savo galvoje, tiek kalbant apie Rusiją. Tikėtis, kad dėl vieno konkretaus žmogaus, net ir tokio kaip V.  Medvedčukas, galėtų keistis Kremliaus strateginė kalkuliacija, turbūt neturėtume“, – pridūrė politologas.