Minskas nuo 2020 m. protestų prieš A. Lukašenką tęsia didelio masto susidorojimą, privertusį tūkstančius baltarusių išvykti į tremtį, kalėjimuose laikoma daugiau nei 1200 žmonių. Katalikų dvasininkai, dažnai siejami su kaimyne Lenkija, taip pat tapo represijų taikiniu.

Naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad kunigams Genrichui Okolotovičiui ir Andrzejui Juchnevičiui, atliekantiems ilgas bausmes, buvo suteikta malonė. Ji pavadino jų paleidimą „geros valios veiksmu“ Vatikano paskelbtų Šventųjų jubiliejaus metų proga ir teigė, kad tai susiję su „suintensyvėjusiais ryšiais“ su Šventuoju Sostu.

Spalio mėnesį popiežius Leonas pasiuntė kardinolą Claudio Gugerotti į uždarą šalį, ten jis susitiko su A. Lukašenka. Daugelis laikė šį susitikimą teikiančiu vilties kalinamiems dvasininkams.

Neaišku, kiek kunigų – tiek katalikų, tiek stačiatikių – kalinama Baltarusijoje.

Katalikų bažnyčia patiria represijas nuo 2020 m. dėl kunigų, teikusių prieglobstį protestuotojams. Tuo metu Minsko katedra simboliškai atvėrė duris.

G. Okolotovičius, suėmimo metu buvęs 70 metų, daugiau nei metus praleido KGB kalėjime Minske ir vėliau buvo nuteistas 11 metų kalėti pataisos kolonijoje. A. Juchnevičius buvo suimtas 2024 m. gegužę ir nuteistas 13 metų kalėti.

Abu kunigai yra Baltarusijos lenkų mažumos atstovai ir buvo paleisti Varšuvai šią savaitę vėl atidarius du pasienio su Maskvos remiama šalimi punktus. Lenkija vieną iš punktų uždarė 2023 m., kai Minskas nuteisė lenkų ir baltarusių žurnalistą Andrzejų Poczobutą kalėti aštuonerius metus. A. Poczobutas, praėjusį mėnesį pelnęs Europos Sąjungos Sacharovo žmogaus teisių premiją, tebėra už grotų.

Dauguma baltarusių yra stačiatikiai, bet maždaug 15 proc. gyventojų yra katalikai.