- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
XX a. šeštajame dešimtmetyje žmonijai išmokus kurti polimerus ir masiškai gaminti plastiką, šis naftos pramonės šalutinis produktas, kuriam panaudojama maždaug 6 proc. visos kasmet išgaunamos naftos, išplito į daugybę gamybos procesų. Apie tai portale theguardian.com rašo Johnas Vidalas.
Šiandien su plastiku susiduriame visur. Šios medžiagos neįmanoma išvengti. Iš jos gaminami drabužiai, talpyklos, buteliai, elektronikos gaminiai, maisto padėklai, puodeliai ir dažai. Nuo jo priklauso mūsų automobiliai, kompiuteriai, stogai ir nuotekų vamzdynai. Plastikas – visame pasaulyje populiariausia pakavimo medžiaga. Ant jo miegame, jį dėvime ir į jį žiūrime. Vienaip ar kitaip mūsų kūnai su juo kontaktuoja visą parą.
Plastiko nauda visuomenei nenuginčijama, bet ši viena sėkmingiausių žmonijos sukurtų medžiagų išlieka šimtmečiais. Veikiama saulės šviesos, deguonies arba bangų ji biologiškai nesuyra, bet skyla į vis smulkesnius gabalėlius, kol mikrodalelės ir net nanodalelės patenka į mitybos grandinę, orą, dirvožemį ir geriamąjį vandenį.
Tyrimai rodo didelį užterštumą
Per vieną tyrimą 95 proc. suaugusiųjų, tirtų JAV, šlapime buvo aptikta kancerogeninės cheminės medžiagos bisfenolio A. Septyniose šalyse, ištyrus vandentiekio vandenį, 83 proc. visų mėginių aptikta plastiko mikropluošto. Praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas atskleidė, kad plastiku užteršta daugiau kaip 90 proc. buteliuose parduodamo geriamojo vandens mėginių, kuriuos pateikė 11 skirtingų prekės ženklų. O šių metų pradžioje išsiaiškinta, kad Teimo upėje Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, kubiniame metre nuosėdų yra 517 tūkst. plastiko dalelių – tai kone dvigubai viršija iki šiol didžiausią visame pasaulyje aptiktą koncentraciją.
Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme.
Kuo daugiau tyrimų, tuo dažniau plastiko aptinkama ir mūsų organizme. Mokslininkai, kadaise įspėję dėl oro taršos, kurią kelia mirtinos dyzelinių transporto priemonių išmetamos dalelės, dabar išsiaiškino, kad ant mūsų miestų lyja plastiko mikrodalelėmis, taip pat jos patenka į orą iš automobilių ir statybos aikštelių, skalbinių virvių ir maisto pakuočių. Gali būti, kad patalpose užterštumas plastiku dar didesnis nei lauke: išskalbus vieną sportinį kostiumą arba kelis sintetinės tekstilės gaminius į orą patenka tūkstančiai mikropluošto dalelių.
Mokslininkai spėja, kad jei mes galime įkvėpti šių mikrodalelių, nanodalelių bei pluoštų, labai tikėtina, kad jos patenka į kraujotaką, plaučių audinius ir motinos pieną arba kaupiasi žarnyne ir kvėpavimo sistemose. Galbūt tam tikros mikrodalelės pasišalina iš organizmo nedarydamos žalos, bet dalis gali būti pavojingos. Manoma, kad daugelis yra kancerogeninės arba trikdo hormonų pusiausvyrą.
Trūksta žinių apie žalą
Visuotinai sutariama, kad dar labai menkai žinome, kokį poveikį plastiko mikrodalelės daro žmogaus sveikatai, todėl būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Nežinome, kuo rizikuojame kasdien iš butelių ar čiaupų gerdami užterštą vandenį. Nė nenutuokiame, kiek plastiko suvalgome ar įkvepiame ir kokį poveikį šis kontaktas su pavojingomis plastiko dalelėmis padarys ilguoju laikotarpiu. Nežinome, kokia koncentracija yra saugi suaugusiesiems ir kūdikiams. Vis labiau nerimaujama, kad nepakankamai ištirtos plastiko mikrodalelės kenkia sveikatai žmogaus organizme išskirdamos daug nuodingų cheminių medžiagų.
Jau seniai žinoma, kad tam tikri priedai, suteikiantys plastikui lankstumo, skaidrumo ar patvarumo, yra chemiškai pavojingi, bet tik nedaugelis jų buvo išbandyti su žmonėmis. Tam tikrose šalyse kai kurios šių medžiagų uždraustos, bet reguliavimas nenuoseklus ir cheminių medžiagų gamintojai nesunkiai randa būdų apeiti taisykles naudodami ne mažiau pavojingus pakaitalus.
Dabartinių priemonių nepakanka
Nepakanka badyti pirštais į plastikinius butelius, kavos puodelius arba kosmetikos gaminiuose aptinkamus mikrokaroliukus. Valdžia privalo kuo skubiau sudaryti išsamų kovos su plastiku planą. Pradžiai būtų neblogai uždrausti visus plastikinius maišelius ir vienkartines pakuotes, bet to tikrai nepakaks, theguardian.com rašo J. Vidalas.
Pasak jo, reikia mažinti plastiko gamybą ir ieškoti pakaitalų. Reguliuotojai privalo apsvarstyti, kaip užuot draudus pavienes pavojingas chemines medžiagas pamažu išstumti ištisas jų grupes, o vartotojams reikia padėti suprasti, su kuo jie susiduria ir ką galima perdirbti, kompostuoti ir deginti.
XX a. šeštajame dešimtmetyje pasaulyje kasmet būdavo pagaminama maždaug 2 mln. tonų plastiko. Dabar šis skaičius siekia 330 mln. tonų, o iki 2050 m. turėtų patrigubėti, tad, norint įveikti plastiko krizę, nepakanka sugrąžinti kelis plastikinius butelius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...