Kol kas balsavusiųjų apklausų rezultatus paskelbė Austrija, Kipras, Vokietija, Graikija ir Nyderlandai.

Austrijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), lenkianti valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (OeVP) bei socialdemokratus (SPOe). Pastarosios politinės jėgos turi po maždaug 23 proc. balsų.

Vokietijoje pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratai lieka treti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasveikino savo Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungą, apklausoms parodžius, kad ji surinko daugiausia balsų.

„Jūs žinote, kad mums Europoje dar reikia palaukti keletą valandų, bet tai, ką jūs jau nustatėte kaip tendenciją, yra gerai – stipriausia jėga, stabili, sunkiais laikais ir per atstumą“, – sakė ji šalininkams vaizdo ryšiu iš Briuselio.

„Dabar turime tai pakartoti Europoje, bet esu įsitikinusi, kad šį vakarą mums tai pavyks“, – sakė ji.

Remiantis kelių šalių balsavusiųjų apklausomis, gerai pasirodė socialistai, liberalai, žalieji ir konservatoriai, nors prognozuojama, kad jie praras vietų dėl kraštutinių dešiniųjų partijų, pavyzdžiui, Italijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

Daugiau kaip 360 mln. žmonių 27 ES šalyse turėjo teisę balsuoti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, kad padėtų nustatyti Europos Sąjungos kryptį ateinantiems penkeriems metams.

Rinkimai vyksta tuo metu, kai Europa susiduria su tebesitęsiančiu Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje, kurią ženklina JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia situacija dėl klimato kaitos ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva.

Pirmieji oficialūs rezultatai bus paskelbti po to, kai 23 val. vietos (pirmadienį 0 val. Lietuvos) laiku Italijoje užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės, tačiau aiškus vaizdas, kaip galėtų atrodyti naujos sudėties EP, pasirodys tik pirmadienį.