Po ilgų savaičių ginčų dėl migracijos ir didėjančios paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), praėjusią savaitę rinkimų kova įgavo naują atspalvį, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as išsakė savo komentarus.

J. D. Vance'as penktadienį kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje paragino Vokietiją atsisakyti ilgamečio pasipriešinimo kraštutiniams dešiniesiems vyriausybėje ir pabrėžė, kad nėra vietos ugniasienėms.

Po jo kalbos sekmadienį į Berlyno gatves išėjo dešimtys tūkstančių demonstrantų. Be to, J. D. Vance'o pasisakymai tapo viena iš pagrindinių naujausių per televiziją transliuotų debatų temų.

„Neleisiu, kad Amerikos viceprezidentas man nurodinėtų, su kuo galiu kalbėtis čia, Vokietijoje“, – sakė Friedrichas Merzas, kurio partija šiuo metu apklausose pirmauja su maždaug 30 proc. rinkėjų palaikymo.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) kandidatas sakė rinkėjams, kad „netoleruos tokio kišimosi“ į vasario 23-iąją vyksiančius rinkimus ar koalicijos derybas.

Kancleris Olafas Scholzas taip pat atmetė J. D. Vance'o komentarus kaip nepriimtinus ir teigė, kad „nėra jokio bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais“.

Tačiau kylančios AfD, kurią remia ir artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas Elonas Muskas, lyderė sekmadienį pagyrė J. D. Vance'ą už tai, kad jis „taip aiškiai pasisakė“.

„Neturime statyti ugniasienių, kad milijonai rinkėjų iš pat pradžių būtų atskirti – turime kalbėtis vieni su kitais. Jis tai aiškiai pasakė“, – televizijos žiūrovams sakė Alice Weidel,.

Karšti debatai

Kandidatai per įnirtingą rinkimų kampaniją televizijos laidose ir viešuose mitinguose kandidatai kovoja dėl kiekvieno balso.

Naujausių apklausų duomenimis, apie 30 proc. vokiečių nėra apsisprendę, už ką balsuoti.

Sekmadienį vykusių debatų žiūrovai F. Merzui skyrė 32 proc. balsų, o O. Scholzui – 25 proc., rodo transliuotojo RTL atlikta apklausa.

A. Weidel, pirmoji AfD politikė, dalyvavusi tokiuose debatuose – sulaukė 18 proc. žiūrovų balsų. Tokio paties palaikymo sulaukė ir vicekancleris Žaliųjų partijos atstovas Robertas Habeckas.

„Nė vienas iš kandidatų nesudavė nokautuojančio smūgio“, – dienraščiui „Bild“ sakė visuomenės nuomonės tyrimų instituto INSA vadovas Hermannas Binkertas.

H. Binkertas teigė, kad debatai vargu ar atneš kokių nors didelių pokyčių, F. Merzui toliau stabiliai pirmaujant apklausose.

Rinkimai Vokietijoje vyks pusmečiu anksčiau nei planuota, nes O. Scholzo centro kairiųjų koalicija žlugo nesugebėjusi susitarti, kaip subalansuoti biudžetą.

Po kelių išpuolių, dėl kurių kaltinami prieglobsčio prašytojai, rinkimų kampanijoje vyrauja aršios diskusijos dėl migracijos.

Praėjusią savaitę per naujausią išpuolį, kurio metu Miunchene į grupę žmonių rėžėsi automobilis, žuvo dvejų metų mergaitė ir jos motina, dar 37 žmonės buvo sužeisti.

Pastaraisiais mėnesiais prieš imigraciją nusistačiusios AfD reitingai kilo, ir prognozuojama, kad sekmadienį ji pasieks rekordinį rezultatą – apie 20 proc. balsų.

Karas Ukrainoje

Paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis vis labiau didėja Europos ir Vašingtono nesutarimai dėl karo Ukrainoje.

Tikimasi, kad Vokietija pirmadienį dalyvaus Paryžiaus saugumo derybose.

D. Trumpas, prieš dvišales derybas dėl Ukrainos, kurių laukiama artimiausiomis dienomis, paskambinęs savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui, nustūmė Europos lyderius į šalį.

O. Scholzas sakė, kad Europa turi dalyvauti bet kokiose derybose, „nes be mūsų to padaryti neįmanoma“.

„Nebus jokių saugumo garantijų, kurių patys nesukūrėme ir kurių patys nepripažįstame“, – sakė jis.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad Europa tiesiogiai nedalyvaus derybose, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, tačiau į jos interesus bus atsižvelgta.

Tačiau O. Scholzas sakė, kad jokie sprendimai dėl karo Ukrainoje nutraukimo negali būti priimami be Kyjivo.

„Mes, europiečiai, to neleisime“, – teigė jis.