- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio lyderiai –kitą savaitę rinksis į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybas, vyksiančias praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų, kurie gali sukrėsti pasaulio pastangas apriboti pavojingą klimato atšilimą.
Azerbaidžane vyksiančioje konferencijoje COP29 valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita.
Šie metai gali būti karščiausi per visą žmonijos istoriją, o visuose Žemės rutulio kampeliuose jau įvyko daug pražūtingų potvynių, karščio bangų ir audrų.
Didžioji dalis šalių gerokai atsilieka nuo nustatytų tikslų, kad visuotinis klimato atšilimo lygis nepasiektų pavojingos ribos.
Tačiau į Baku atvykusių vadovų laukia daugybė iššūkių, įskaitant karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, prekybos nesutarimus ir ekonominį netikrumą.
Neužtikrintumą skatina ir tai, kad potencialus Donaldo Trumpo, kuris išvedė savo šalį iš Paryžiaus susitarimo ir klimato kaitą laiko apgaule, sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali atsiliepti deryboms – ir ne tik joms.
„Galite įsivaizduoti, kad jei D. Trumpas bus išrinktas ir jei rinkimų rezultatai bus aiškūs iki to laiko, kai nuvyksime į Baku, įvyks tam tikra krizė“, – sakė Azijos visuomenės politikos instituto klimato diplomatijos ekspertas iš Vašingtono Li Shuo.
Jis sakė, kad šalys, tarp kurių greičiausiai bus ir Kinija, ruošiasi pasiųsti aiškią žinią, kad remia pasaulinį bendradarbiavimą klimato srityje, jei D. Trumpas JAV prezidento rinkimuose nugalės savo varžovę Kamalą Harris (Kamalą Haris).
Šios JT derybos laikomos labai svarbiomis siekiant padėti pagrindą naujam svarbiam įsipareigojimų dėl klimato kaitos etapui. Jo laukiama kitų metų pradžioje.
Dabartiniai įsipareigojimai lemtų, kad pasaulis viršytų tarptautiniu mastu sutartą ribą – temperatūros padidėjimą 1,5 laipsnio Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Sprendimai Baku gali iš esmės nulemti klimato kaitos trajektoriją ir tai, ar 1,5 laipsnio klimato kaitos tikslas bus pasiektas“, – sakė analitinio centro E3G darbuotoja Cosima Cassel.
Finansiniai reikalai
Tuo metu tarptautinė bendrija reiškia susirūpinimą dėl Azerbaidžano, kuriame lapkričio 11–22 dienomis vyks klimato kaitos konferencija, priklausomybės nuo iškastinio kuro ir žmogaus teisių padėties.
Praėjusiais metais šalys įsipareigojo iki 2030 metų atsitraukti nuo iškastinio kuro ir patrigubinti pasaulinį atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.
Šiais metais derybininkai tikisi padidinti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) metinį tikslą padėti skurdesnėms šalims pasirengti klimato kaitos poveikiui ir artimiausiu metu atsisakyti naftos bei gamtinių dujų.
Daugiausia ginčų kyla dėl bendros šio naujo tikslo sumos, iš kur ji bus gaunama ir kas ja galės naudotis.
JT ekspertai skaičiuoja, kad besivystančios šalys, išskyrus Kiniją, klimato kaitos tikslams įgyvendinti iki 2030 metų kasmet turės skirti 2,4 trln. JAV dolerių (2,2 trln. eurų).
Iš šios sumos 1 trln. JAV dolerių (920 mlrd. eurų) turi būti gautas iš tarptautinių viešųjų ir privačių lėšų.
Turtingi dabartiniai donorai, įskaitant ES ir JAV, teigė, kad reikės ieškoti naujų pinigų šaltinių, įskaitant Kiniją ir naftos turtingas Persijos įlankos valstybes.
Kinija, kuri šiuo metu yra didžiausia pasaulyje teršėja ir antra pagal dydį ekonomika, moka už klimato kaitos finansavimą, tačiau savo sąlygomis.
2013–2022 metais Kinija kitoms besivystančioms šalims kasmet vidutiniškai skirdavo po 4,5 mlrd. dolerių (4,13 mlrd. eurų), teigiama rugsėjį Pasaulio išteklių instituto paskelbtame dokumente.
Lėšų taip pat būtų galima surinkti taikant taršos tarifus, turto mokestį arba nutraukiant subsidijas iškastiniam kurui ar įgyvendinant kitas idėjas.
„Pinigai atveria duris“
Rachel Cleetus iš nevyriausybinės organizacijos „Union of Concerned Scientists“ sakė, kad Azerbaidžane derybininkai turėtų siekti 1 trln. JAV dolerių vertės susitarimo.
Šie pinigai „nėra labdara“, naujienų agentūrai AFP sakė R. Cleetus ir pridūrė, kad jie daugiausia turėtų būti skiriami kaip pagalba arba labai mažų palūkanų paskolos, kad nedidėtų besivystančių šalių skolos.
„Finansai gali skambėti kaip techninis klausimas, tačiau visi žinome, kad pinigai atveria duris“, – teigė ji.
„Arba valstybės darys šias investicijas iš anksto, arba brangiai už tai sumokėsime vėliau – dėl nelaimių ir taršos. Taigi, tai yra kelio išsišakojimas. Turime rinktis“, – kalbėjo ji.
Manoma, kad Baku pasiektas finansinis susitarimas bus labai svarbus siekiant paremti plataus užmojo nacionalinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos ateinančiais mėnesiais.
Dabartiniai planai, net jei jie būtų visiškai įgyvendinti, lemtų, kad iki šimtmečio pabaigos Žemė sušils iki 2,6 laipsnio Celsijaus, o tai gresia katastrofa žmonių visuomenėms ir ekosistemoms, pabrėžia JT aplinkos apsaugos programa.
Anot Li Shuo, JAV rinkimai gali turėti įtakos būsimiems įsipareigojimams, pasaulio šalims, įskaitant Kiniją, laukiant jų rezultatų, prieš nustatant galutinius ilgalaikius tikslus.
Pasak jo, be Baku, klimato kaita ir ekonominė darbotvarkė „vis labiau siejasi tarpusavyje“, įskaitant prekybinius ginčus tarp Kinijos, JAV ir Europos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino kariuomenę pažaboti korupciją
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo kariškius kovoti su korupcija ir „nesveikomis tendencijomis“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas sustiprino susidorojimą su įtariamu kyš...
-
Respublikonų kandidatas į JAV viceprezidentus Ohajuje atidavė savo balsą
Respublikonų kandidatas į JAV viceprezidentus J. D. Vance‘as antradienį atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje Sinsinatyje (Ohajo valstija). ...
-
Estija siekia uždrausti balsuoti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Estų koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad tikisi iš dalies pakeisti konstituciją ir uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, gyvenantiems Estijoje, kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelia...
-
Pietų Korėja nubaudė „Meta“ 14 mln. eurų bauda
Pietų Korėja nubaudė socialinį tinklą „Facebook“ patronuojančiąją bendrovę „Meta“ 21,6 mlrd. vonų (14 mln. eurų) bauda už tai, kad ji neteisėtai rinko beveik milijono naudotojų jautrią informaciją komerciniams tikslams, ...
-
„Michelin“ priversta uždaryti dvi gamyklas Prancūzijoje1
Viena pirmaujančių pasaulyje padangų gamintojų, Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“ paskelbė planus iki 2026-ųjų pradžios uždaryti dvi gamyklas Prancūzijoje. ...
-
JAV rinkimų įtaka: laukti akcijų kainų šuolio, ar kritimo?
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akcijų indeksas – istorinėse aukštumose, tačiau neaišku, kokį postūmį akcijoms duos JAV prezidento rinkimai. Rinkoje yra nerimo ir dėl technologijų sektoriaus, skelbiama, kad bendrovių vadovai pa...
-
Indijos kaimelis, iš kurio kilusi K. Harris motinos šeima, meldžiasi už jos pergalę
Į mažą Pietų Indijos kaimelį, kurio šventykloje aidi ritmiškos giesmės sanskrito ir tamilų kalbomis, o hinduistų dvasininkas atlieka apeigas priešais dievybės atvaizdą, gausiai susirinkę žurnalistai varžosi dėl vietos ir geri...
-
Svarbiausi skaičiai JAV prezidento rinkimuose
Svyruojančios valstijos, rinkikų kolegijos balsai ir milijonai potencialių rinkėjų: toliau pateikiame svarbiausius skaičius šiuose JAV prezidento rinkimuose. ...
-
Nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų: kas pasauliui pastatyta ant kortos įtemptuose JAV rinkimuose?3
Kadangi JAV prezidento rinkimai ir tarptautiniu mastu turi didelį svorį, gali netgi atrodyti nesąžininga, kad balsuoti gali tik JAV piliečiai. ...
-
„Boeing“ darbuotojai sutiko nutraukti septynias savaites trukusį streiką
Tarptautinės mechanikų ir aviacijos darbuotojų asociacijos (IAM) nariai pritarė naujai kolektyvinei sutarčiai su JAV „Boeing Co.“ – rugsėjo 13-ąją pradėtas darbuotojų streikas nutraukiamas. ...