Pandemija išprovokuos Jungtinę Karalystę istoriniam žingsniui?

Į Bakingamo rūmus nebegrįš?

Apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis solidaus amžiaus sulaukusi Elžbieta II galėtų palikti sostą, kitapus Lamašo diskusijos verda jau ne vienus metus. Dar neseniai tai buvo viena mėgstamiausių bulvarinės žiniasklaidos temų, tačiau dabar pasikeitė kontekstas ir atsirado rimtų ženklų, kad 94-erių karalienė pasirengusi žengti šį precedento neturintį žingsnį.

Prancūzų laikraštis "Le Figaro" pirmuoju ženklu vadina Jos Didenybės sprendimą visam laikui įsikurti Vindzoro pilyje, kuri iki šiol buvo laikoma karalienės atostogų rezidencija.

Dar pavasarį Elžbieta II su vyru, Edinburgo kunigaikščio Filipu, paliko karališkąją rezidenciją Bakingamo rūmus – tokiu būdu stengtasi apriboti monarchų poros kontaktus ir riziką užsikrėsti koronavirusu.

Iš Vindzoro pilies karalienė balandžio mėnesį kreipėsi į tautą ir drąsino tėvynainius nepasiduoti pandemijai, o kas savaitę vykstančius susitikimus su premjeru pakeitė bendravimas telefonu.

Apie tai, kaip lengvai Jos Didenybė galėjo tapti COVID-19 taikiniu, byloja vien tas faktas, kad, nepaisant apsaugos priemonių, nuolatinis karalienės svečias, Vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas buvo užsikrėtęs koronavirusu.

Pačiai Elžbietai II pavyko išvengti akistatos su pavojinguoju užkratu, ko negalima pasakyti apie jos sūnų Velso princą Čarlzą. 72-uosius metus skaičiuojantis vyriausiasis monarchės sūnus koronavirusu persirgo, tačiau, laimė, nesunkia forma. Ligos laiką jis praleido Škotijoje.

Vis dėlto būtent pandemija, anot "Le Figaro", sosto įpėdinį priartino prie sosto.

"Jei ji užsikrės virusu, jis gali būti mirtinas ir taip pat kelti pavojų princui Filipui (karalienės sutuoktiniui kitų metų birželį sukaks 100 metų – red. past.) – dar birželį laikraštyje "The Telegraph" samprotavo karališkasis biografas Andrew Mortonas. – Tai be galo liūdna, bet aš nė neįsivaizduoju, kaip karalienė galėtų tęsti savo darbą. COVID-19 greitai neišnyks ir liks su mumis ištisus mėnesius, jei ne metus."

Atsisakė ūkio

Antru, ir ne mažiau svarbiu karališkuosiuose kabinetuose planuojamų permainų ženklu laikomas princo Čarlzo sprendimas neatnaujinti ekologinio ūkio Glosteršyre, netoli savojo Haigrovo dvaro, nuomos sutarties.

Šiuo metu galiojanti 20-čiai metų pasirašyta sutartis baigiasi 2021 m. balandį. Princui Čarlzui, šiame apie 400 ha ūkyje šeimininkaujančiam jau 35-erius metus, nusprendus jos neatnaujinti, rastas naujas nuomininkas. Pastarojo vardas neatskleidžiamas, tačiau skelbiama, kad jis nepriklauso karališkajai šeimai. Taip pat žinoma, kad ūkis ir toliau tęs princo Čarlzo kryptį – užsiims ekologiškų produktų gamyba.

Britų spaudai nekyla abejonių: šis rugpjūčio 18-ąją išplatintas pranešimas byloja, kad Elžbietos II sūnus ruošiasi likimo jam siųstajam monarcho vaidmeniui.

Britų spaudai nekyla abejonių: šis rugpjūčio 18-ąją išplatintas pranešimas byloja, kad Elžbietos II sūnus ruošiasi likimo jam siųstajam monarcho vaidmeniui. Juolab kad su šiuo ūkiu susijusi veikla princui buvo ypač svarbi ir miela širdžiai.

Būtent su šiuo ūkiu siejama 1990-aisiais prasidėjusi vieno didžiausių ekologiškų prekių Didžiojoje Britanijoje prekės ženklo "Duchy Originals", vėliau tapusio "Waitrose Duchy Organic", istorija. Šiandien šis ženklas asocijuojasi su šimtais ekologiškų prekių pavadinimų, pradedant vaisiais ir daržovėmis, baigiant sūriu, mėsa.

Antrąjį, dvigubai didesnį Sandringhame esantį ūkį, kurį pernai jis perėmė iš savo tėvo, princas pasilieka.

Prigimtinė našta

Trečias būsimų karališkųjų permainų ženklas – daugiau nei akivaizdus: karalienei yra 94 metai.

Jei tikėtume britų monarchijos ekspertais, Jos Didenybė galėtų išeiti į pensiją per savo gimtadienį, 2021-ųjų balandžio 21-ąją. Soste ji būtų išbuvusi solidžią epochą – nuo pat 1953 m. birželio 2 d., atlaikiusi penkiolikos premjerų kadencijas.

Kita vertus, visus šiuos argumentus ir ženklus atsveria auksinė monarchijos taisyklė: Jungtinės Karalystės valdovai neatsisako sosto. Išimtis, iki šiol laikoma istorine gėda, – Elžbietos II dėdė Edvardas III. Prigimtinę pareigą tapti karaliumi jis iškeitė į meilę karališkajai šeimai nepriimtinai amerikietei Wallis Simpson, todėl sunkią monarcho naštą teko nešti šiam darbui nepasirengusiam Elžbietos II tėvui, karaliui Jurgiui VI.

Sunkiau už žengimą į sostą tam nepasirengus gali būti nebent suvokimas, jog gimęs būti monarchu juo tapsi tik po savo tėvo ar motinos mirties.

Darbas be atostogų

Akivaizdu, kad Elžbieta II niekada neatsisakys savo karališkosios pareigos: ji yra Jungtinės Karalystės karalienė ir mirs soste, samprotauja "Le Figaro" autorius. Vis dėlto kai kurie monarchijos ekspertai mano, kad karalienė greičiausiai dalį savo pareigų po truputį perleis savo sūnui. Juolab kad jų – daugiau nei daug.

Tarp tokios egzotiškos atsakomybės už jai priklausančius visuose Didžiosios Britanijos vandenyse gyvenančius gyvius, pradedant banginiais, baigiant gulbėmis, karalienė turi teisę patvirtinti arba atmesti kiekvieną šalies parlamente priimtą įstatymą. Kiekvieną dieną ištisus metus karalienė turi peržvelgti ant jos darbo stalo raudonoje dėžėje sudedamus svarbiausiu dokumentus. Išimtys – tik dvi dienos per metus: gimtadienis balandžio 21-ąją ir Kalėdos.

Be to, Jungtinės Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos monarcho titulą turintis asmuo yra ir Sandraugos valstybių, Anglikonų bažnyčios galva, Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir Meno salos lordas.

Maža to, dar ir Antigvos bei Barbudos, Australijos, Bahamų, Barbadoso, Belizo, Kanados, Grenados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Sent Kits ir Nevio, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tuvalu, Saliamono salų karalius ar karalienė. Nors valdant šias teritorijas monarcho vaidmuo daugiau nei simbolinis, formalumų valdant teritoriją, kurioje gyvena apie 138 mln. žmonių, pakanka. Tad Londone reziduojantis monarchas turi teorinę galimybę paleisti Australijos ministrų kabinetą. Kad to neįvyktų, monarchė turi nuolat palaikyti ryšį su šių teritorijų lyderiais.

Pastaraisiais metais Elžbietai II solidžiai talkina sosto įpėdiniai: Sandraugos šalyse jai atstovauja princas Čarlzas, o pastarojo sūnus Kembridžo hercogas – dar vienas būsimasis karalius – rūpinasi močiutės privačiomis investicijomis.

Žinoma, iš visų pareigų ir teisių britų monarchas pirmiausia yra savo tautos, karalystėje gyvenančių žmonių vienybės ir nacionalinio tapatumo simbolis, dvasinis lyderis, stabilumo garantas. Ir, savaime suprantama, geriausias savo šalies ambasadorius užsienyje. Po to, kai sutiko, kad jos inauguracija būtų tiesiogiai transliuojama per televiziją, Elžbieta II tapo garsiausia planetos moterimi ir, nepaisant per valdymo metus įvykusios emancipacijos, politikoje atsiradusių naujų iškilių moterų, lieka ja iki šiol.