Nei Vengrija, nei Lenkija neatsisako ES biudžeto veto

Lenkų pareigūnai taip pat tvirtina, kad savo pozicijos nekeis, nors šalies vicepremjero pasisakymą per vieną spaudos konferenciją Briuselyje kai kas suprato kaip Varšuvos pasirengimą švelninti poziciją.

Budapeštas ir Varšuva praėjusį mėnesį vetavo Bendrijos 2021–2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Briuselis abi vyriausybes kaltina varžant demokratines laisves. Lenkija ypač kritikuojama dėl pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą, o Vengrija – dėl spaudos laisvės ribojimo.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Gowinas ketvirtadienį lankėsi Briuselyje, ir, remiantis kai kuriais pranešimais iš spaudos konferencijos, jis užsiminė, kad Lenkija yra pasirengusi eiti į kompromisą.

Jis sakė, kad Varšuva sutiktų sušvelninti savo poziciją, jei prie būtų parengtas papildomas dokumentas, kuriame būtų paaiškinta, kaip bus taikomi kriterijai.

V. Orbanas tokią idėją atmetė ir tvirtino, jog Varšuva ir Budapeštas sutarė laikytis pozicijos, kad lėšų skyrimas neturėtų būti siejamas su sąlyga užtikrinti teisės viršenybę.

„Mums toks sprendimas... pridėti kažkokį pareiškimą, kaip kažkokį priminimo raštelį, prismeigtą ant kamštinės lentos, netiks“, – sakė Vengrijos premjeras interviu visuomeniniam radijui.

Jis pridūrė, kad „lenkai negali atšaukti savo veto“, nes praėjusią savaitę pasirašė susitarimą su Vengrija.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis penktadienį savo ruožtu sakė, kad J. Gowinas buvo neteisingai suprastas.

P. Jablonskis naujienų agentūrai AP sakė, kad Lenkijos pozicija išlieka tokia, kokia buvo nuo pat pradžių.

„Mes esame pasirengę kalbėti, esame pasirengę pasiekti kompromisą, tačiau yra tam tikrų raudonų linijų“, kurių Lenkija neatsisakytų, kalbėjo jis.

„Aš manau, kad galbūt jis (Gowinas) nebuvo pakankamai tikslus dėl to, ką sakė, bet mūsų pozicija visiškai nepasikeitė“, – sakė P. Jablonskis.

Vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris taip pat parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad „Lenkija išlaiko visą savo poziciją dėl reglamento, nustatančio ES lėšų naudojimą“.

Budapešte įvykusio susitikimo metu V. Orbanas ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino atsieti ES išmokas nuo ginčo dėl teisinės valstybės principų.

„Šantažas“

V. Orbanas teisinės valstybės kriterijų vadina šantažu, nukreiptu prieš valstybes nares, kurios laikosi griežtos pozicijos migracijos klausimu. Penktadienį jis sakė, kad ne Vengrija, o numatytas mechanizmas trukdo priimti daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą.

„Galime sutarti dėl finansinio paketo, bet ne dėl politinių klausimų, kylančių dėl įtraukto teisės viršenybės kriterijaus“, – sakė Vengrijos premjeras.

„Negalime švaistyti laiko... todėl šie du dalykai turėtų būti atskirti“, – kalbėjo jis.

Šią savaitę spaudimas V. Orbanui padidėjo, kai artimas jo sąjungininkas, europarlamentaras iš premjero partijos „Fidesz“, įsivėlė į sekso skandalą Briuselyje.

Belgijos policija antradienį pranešė praėjusią savaitę sulaikiusi 59 metų Jozsefą Szajerį, sprunkantį iš neteisėto sekso vakarėlio. Pas europarlamentarą buvo rasta ekstazio.

J. Szajeris, padėjęs parašyti naują ultrakonservatyvią Vengrijos konstituciją, kai 2010-aisiais į valdžią atėjo V. Orbanas, prieš įsiplieskiant skandalui dėl „asmeninių priežasčių“ atsistatydino.

Kritikai Vengrijoje ir užsienyje sako, kad šis skandalas rodo moralinį „Fidesz“ dviveidiškumą. Ši politinė jėga pateikia save kaip uolią krikščioniškų „šeimos vertybių“ gynėją.

V. Orbanas penktadienį sakė „galįs įsivaizduoti“, kad šis reikalas yra „dalis spaudimo“, kurį Vengrijai daro užsienio jėgos. Visgi jis pridūrė nematąs įrodymų, kurie susietų šį skandalą su ginču dėl biudžeto.