Pirmadienį po triuškinančio pralaimėjimo referendume dėl konstitucinių reformų M. Renzi paskelbus apie atsistatydinimą, Italijoje kilo politinių nesutarimų, nes visos partijos nori gauti naudos iš susiklosčiusio politinio vakuumo.

„Italija dabar neria į drumstą vandenį“, – sakė politikos profesorius Giovanni Orsina (Džiovanis Orsina) iš Guido Carli (Gvido Karlio) Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paskambino M. Renzi iš lėktuvo „Air Force One“ ir padėkojo jam „už artimą draugystę ir partnerystę, kuri siejo lyderius“ šiam būnant premjeru, nurodė Baltieji rūmai.

„Prezidentas pabrėžė, kad Italija liks viena artimiausių ir stipriausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, taip pat nepakeičiama partnere“, – sakoma pranešime.

Tuo tarpu Italijos partijos planuoja kitą ėjimą itin rizikingame žaidime, kurio nugalėtojas pelnys svarbiausią valstybės postą.

Šalies prezidentas paprašė 41-erių metų M. Renzi pasilikti poste dar kelioms dienoms, kol bus priimtas 2017 metų biudžetas. Europa ir rinkos turi įsitikinti, kad didelių skolų kamuojama šalis netaps dar vienu euro zonos košmaru.

Žemuosiuose parlamento rūmuose biudžetui jau pritarta, tačiau dar reikia sulaukti Senato palaikymo per balsavimą, kuris vyks trečiadienį.

Vėliau prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) tarsis su partijų lyderiais ir tik tada paskirs naująjį premjerą. Vis dėlto, kad ir kokia kandidatūra bus pasirinkta, jai pritarti dar turės M. Renzi centro kairiųjų Demokratų partija (PD).

Tačiau šalyje baiminamasi, kad paankstinus rinkimus, turinčius įvykti 2018 metais, į valdžią gali iškilti populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S), neslepiantis, kad nori palikti euro zoną.

„Per daug nežinomųjų“

Pagrindinės Italijos partijos – tiek kairieji, tiek dešinieji – turi bendrą interesą neleisti laimėti M5S, tačiau jos nesutaria, kaip tai padaryti.

Šią problemą apsunkina faktas, kad žlugus bandymui pakeisti konstituciją naujausia rinkimų įstatymo pataisa galioja tik žemiesiems parlamento rūmams.

Todėl dabar per rinkimus gali būti sukurtos skirtingos daugumos žemuosiuose ir aukštuosiuose parlamento rūmuose, o tokiu atveju sudaryti vyriausybę būtų neįmanomas uždavinys.

„Veiksme dalyvauja daug jėgų, kurios kreipia jį į skirtingas puses“, – sakė G. Orsina.

M. Renzi nori surengti rinkimus kaip galima greičiau, kad jo galimi konkurentai nespėtų sustiprėti. M5S ir antiimigracinei Šiaurės lygos partijai pirmalaikiai rinkimai irgi būtų parankūs, nes leistų išnaudoti per referendumą prieš reformas balsavusių rinkėjų nusiteikimą, sakė profesorius.

Tačiau dalis M. Renzi demokratų, Silvio Berlusconi (Silvijaus Berlusconio) centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ ir centristai prieštarauja pirmalaikiams rinkimams, nes bijo juos pralaimėti, pridūrė jis.

„Dabartinė padėtis yra kompromisas – su neapibrėžta vyriausybe, kuri iš pradžių prisistatys kaip paprasta pereinamojo laikotarpio vyriausybė, nuvesianti šalį į rinkimus per tris ar keturis mėnesius, bet po kurio laiko ji gali sustiprėti“, – sakė G. Orsina.

Tuo tarpu Penkių žvaigždučių judėjimas tvirtino, kad italai „išreiškė aiškų politinį signalą“ siekiant rinkimų kuo greičiau. M5S įkūrėjas Beppe Grillo (Bepė Grilas) sakė, kad jo partija kitą savaitę pradės formuoti politikos platformą ir šešėlinį kabinetą.

Šiaurės lygos lyderis Matteo Salvini (Matėjus Salvinis) taip pat palaikė pirmalaikį balsavimą ir sakė, kad „tikri pokyčiai nutinka tik per pergalę rinkimuose“.

Tačiau dienraščio „Corriere della Sera“ apžvalgininkas Massimo Franco (Masimas Frankas) sakė, kad „niekas nėra pasiruošęs lažintis dėl rinkimų datos“ ir įspėjo, kad norint italus vėl nuvaryti prie balsadėžių yra „per daug nežinomųjų“.

Manoma, kad M. Renzi sieks Demokratų partijos palaikymo, kad galėtų likti šios partijos lyderiu. Būdamas šiame poste jis turėtų teisę paskirti savo įpėdinį.

Veikiausiai premjero postas bus perduotas finansų ministrui Pierui Carlo Padoanui (Pjerui Karlui Padoanui), tačiau jo vietą užimti gali ir Senato vadovas Pietro Grasso (Pjetras Grasas) – veteranas prokuroras, kovojęs su mafija.

Kad ir kuris kandidatas bus pasirinktas, labiau tikėtina, kad ketvirtasis iš eilės vyriausybės vadovas bus ne išrinktas, o paskirtas.