„Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, bet jis negarantuoja, ypač, jeigu trūksta politinės valios, tų 5 proc. pasiekimo sklandžiai metai po metų“, – Prezidentūros pateiktame komentare iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) Briuselyje ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis savo pasisakyme EVT teigė pažymėjęs, kad didinamo gynybos finansavimo laikotarpį galima skirstyti į 2025–2030 ir 2030–2035 metus bei ragino Europą imtis lyderystės artimesniu periodu.

„Tikrai visiems akivaizdu, kad pirmasis laikotarpis yra kritinės svarbos. Todėl būtų be galo neproduktyvu, jei mes arba kai kurios valstybės, tikrai nemanau, kad tarp jų bus Lietuva, pirmąjį šitą laikotarpį elgsis taip, kaip elgiasi studentas, kuris nesimoko sesijai, ir pradeda mokytis tik sesijos metu, tai yra, pradeda spartinti savo žinių kaupimą pačioje pabaigoje“, – sakė G. Nausėda.

„Manau, kad kaip tik pradžioje turime padaryti labai rimtus žingsnius, kurie pademonstruotų NATO viršūnių susitikimo rimtumą, ir tai turi padaryti pirmiausia Europa, ES valstybės, ir tada jau eiti į vadinamąjį antrąjį periodą“, – tvirtino prezidentas.

Jo teigimu, Lietuva, kaip ir „nemaža dalis valstybių“, buvo už tai, kad 5 proc. BVP gynybai turėtų būti pasiekti per artimiausius penkerius metus.

„Dėl kai kurių valstybių pasipriešinimo to nepavyko padaryti, bet nepaisant to, turime dėti pastangas, kad valstybės imtųsi atsakomybės už Europos saugumą čia ir dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, trečiadienį paskelbtoje NATO deklaracijoje teigiama, kad „sąjungininkės įsipareigoja iki 2035 metų kasmet investuoti penkis procentus BVP į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas, siekiant užtikrinti mūsų asmeninius ir kolektyvinius įsipareigojimus“.

Pagal šį įsipareigojimą 3,5 proc. šalių BVP bus skiriamas pagrindinėms gynybos išlaidoms – kiek daugiau nei dabar skiria JAV – ir dar 1,5 proc. BVP kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ir infrastruktūros srityse.

Lyderių diskusijų dėl gynybos pagrindas buvo Maskvos invazija į Ukrainą, o baigiamojoje viršūnių susitikimo deklaracijoje minima „ilgalaikė Rusijos keliama grėsmė euroatlantiniam saugumui“.