- Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keli didieji drabužių parduotuvių tinklai Švedijoje nuo birželio 1 d. apmokestino plastikinius maišelius ir jau pirmą mėnesį gamtosaugininkams pateikė gražius skaičius.
Parduotuvės „Lindex“ ir „Kappahl“ sako, kad plastikinius maišelius pirkti pasirenka tik 30 proc. pirkėjų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.
Šia naujove ir nauju mokesčiu pirkėjai nesipiktina, atvirkščiai – džiaugiasi. Tai nėra naujiena kitose Europos šalyse, o ekologiškoji Švedija šiuo klausimu atsiliko nuo kitų. Vis daugiau švedų į prekybos centrus traukia su daugkartinio naudojimo krepšiais ir džiaugiasi parsinešantys mažiau plastiko į namus. Verslininkai bijo naujų mokesčių
Šių metų pavasarį vyriausybė pateikė keletą pasiūlymų, kaip padidinti valstybės biudžetą verslininkų sąskaita. Pasiūlymai sulaukė stiprios kritikos ir pasipriešinimo, bet vyriausybė nelinkusi to klausyti.
Svarstomas naujas smulkiųjų akcinių bendrovių apmokestinimas, pavadintas „3 ir 12 taisykle“. Naujasis mokesčių skaičiavimo būdas neigiamai paveiktų beveik 400 tūkst. vidutinių ir mažesnių įmonių. Iki šiol akcininkai galėdavo kartą per metus pasidalinti pelną ir nuo jo sumokėti 22 proc. mokesčių.
Dabar akcininkai bus priversti išsimokėti sau algas, sumokėti mokesčius nuo jų, o dar ir metinio pelno mokestis bus padidintas. Bendra mokesčių suma smulkiesiems akcininkams gali svyruoti nuo 41,5 iki 70 proc.
Vyksta intensyvus darbdavių organizacijų darbas siekiant sustabdyti šį vyriausybės pasiūlymą ir apginti verslininkų galimybes augti ir kurti naujas darbo vietas.
Pučiasi NT burbulas
Nekilnojamojo turto rinkoje per pirmąjį metų pusmetį parduotų objektų vertė siekė 226 mlrd. Švedijos kronų. Tai yra 20 mlrd. daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai. Anot nekilnojamojo turto maklerių, nepanašu, kad vyriausybės sugalvoti būdai, kaip pažaboti besipučiantį nekilnojamojo turto burbulą, veikia.
Būtinas paskolos, ne tik palūkanų grąžinimas ar 15 proc. namo vertės pradinis įnašas negąsdina pirkėjų. Paklausa vis dar didesnė nei pasiūla. Butų kainos Švedijoje 1 proc. nukrito, o nuosavų namų – pakilo.
Didžiuosiuose miestuose Malmėje ir Geteborge nekilnojamojo turto kainos laikosi nepakitusios, o Stokholme labai pamažu, bet krypsta į žemesnę pusę. Analitikai sostinėje nežada didesnio kaip 1 proc. kainų mažėjimo.
Nauju mokesčiu gąsdinami ir bankai
Šių metų pradžioje Švedijos vyriausybė išgąsdino bankus planuojamu nauju mokesčiu, kuris turėtų kaupti galimos krizės biudžetą: jei bankus ištiktų ekonomikos krizė, valstybė turėtų jų pačių sukauptą kapitalą gelbėti situacijai. Tai savotiškas priverstinis taupymo fondas, tokia yra finansų ministrės idėja.
Nors šis mokestis vis dar nėra vyriausybės patvirtintas, bankai nerimauja tyliai, išskyrus banką „Nordea“. Jo vadovai paskubėjo pareikšti iškeldinsią savo pagrindinę būstinę į kitą šalį ir mokesčius mokėsią ten.
Tai supykdė kai kuriuos didžiuosius banko klientus. Dalis profsąjungų savo sąskaitas turi būtent „Nordea“ banke ir dabar planuoja savo pinigus perkelti kitur. Profsąjungų nuomone, liūdna, kad „Nordea“, ne kartą gelbėta mokesčių mokėtojų pinigais, nenori prisidėti prie saugesnio bankų išlaikymo.
Finansų ministrei atkirtus, kad naujasis mokestis galiotų nepriklausomai nuo banko būstinės adreso, o šalyje vykdomos veiklos, „Nordea“ nebekomentuoja išsikėlimo planų.
Geresni laikai ūkininkams
Švedijos ūkininkai sulaukė geresnių laikų. Pieno supirkėjai vėl padidino kainas, nes švediško pieno produktų paklausa išaugo, o gamintojų trūksta. Šiuo metu Švedijoje gaunamo pieno šalyje nepakanka, dalį produkcijos šalis importuoja, bet išrankūs vartotojai nori pieno iš vietinių ganyklų.
Šiemet pieno supirkimo kaina kilo palaipsniui ir už litrą dabar mokama viena Švedijos krona daugiau nei pernai vasarą.
Paskutiniai dveji metai karvių augintojams buvo kritiški, rekordiškai mažos pieno supirkimo kainos daug ūkininkų privertė uždaryti savo verslus. Supirkėjai dabar tikisi privilioti ūkininkus atgal į rinką, tačiau šie grįžti neskuba, sako, kad supirkimų kainos yra vis dar per žemos.
Verslo klasės skrydžiai Skandinavijoje išeina iš mados
Rekordišku keleivių skaičiumi liepos mėnesį džiaugėsi Skandinavijos oro linijų įmonės. Kabinos faktoriumi vadinamas lėktuvo vietų užpildymas šoktelėjo iki 94 proc. ir tai yra net 15 proc. daugiau nei liepos mėnesį pernai.
Tačiau pelnas neatspindi padidėjusio keleivių srauto. Skrydžių rinka yra stipriai spaudžiama kainų konkurencijos. Prie žemų kainų sezono jau įprato ir verslininkai.
Vasaros metu verslo keleivių nėra daug, o ir tie patys labiau linkę ieškoti kompromisų dėl skrydžių laiko nei mokėti gerokai didesnę bilieto kainą. Brangūs verslo klasės skrydžiai Skandinavijoje išeina iš mados.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...
-
Švedijos pakrančių apsauga stebi kinų laivą, kuris gali būti susijęs su kabelių apgadinimu
Po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai, ir Švedijos pakrančių apsauga ėmė stebėti kinų laivą, buvusį netoli vieno kabelių. „Galime patvirtinti, kad pasiuntėme vieną didžiausių savo laivų“, – ...
-
Rumunijoje vyksta prezidento rinkimai
Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. ...
-
Apie kovai su klimato kaita skirtus milijardus dolerių: šis dokumentas yra tik optinė iliuzija3
Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. ...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...