Moldovos pusiau autonominio Gagaūzijos regiono lydere išrinkta prorusiška politikė, pasisakanti už glaudesnius ryšius su Maskva.

Kadenciją baigiantis regiono vadovas (baškanas) Michailas Formuzalas pirmadienį ryte naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad duomenys, gauti suskaičiavus balsus visose apylinkėse, rodo, kad Gagaūzijos vadove ketverių metų kadencijai jau pirmajame rinkimų ture išrinkta Irina Vlah, sekmadienį surinkusi 53,21 proc. balsų.

Jos varžovas, Gagaūzijos sostinės Komrato meras Nikolai Dudoglo (Nikolajus Dudoglas), pasisakantis už draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Europos Sąjunga, gavo 18,2 proc. balsų.

Balsavime galėjo dalyvauti 106 tūkst. rinkėjų, iš kurių šia teise pasinaudojo kiek daugiau nei 58 procentai.

Pirmadienį rinkimų nugalėtoja paskelbta I.Vlah pademonstravo, jog ketina laikytis taikingos pozicijos, pareiškusi, jog nori Gagaūzijos ekonominio vystymosi ir gerų santykių su Moldovos valdžia.

Rinkimų kampanijos metu ji pasisakė už didesnę šio regiono autonomiją, tačiau pirmadienį sakė abejojanti, ar toks planas perspektyvus.

I.Vlah kandidatūrą rėmė Moldovos socialistų partija, kuri 101 vietos Moldovos parlamente turi 25 vietas. Socialistai pasisako už tai, kad būtų atšaukta Moldovos asociacijos sutartis su ES ir šalis prisijungtų prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos.

I.Vlah iki šiol buvo Moldovos parlamento deputatė.

Pietryčių Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame regione, kurio plotas - kiek daugiau nei 1 800 kvadratinių kilometrų, gyvena etniniai tiurkai, kurie XIX amžiuje priėmė ortodoksų tikėjimą ir tarpusavyje kalba rusiškai.

Gagaūzija 1994 metais atsisakė planų atsiskirti nuo Moldovos su sąlyga, kad šalis nesusijungs su kaimynine Rumunija.

Pernai vasarį vietos valdžia organizavo prieštaringai vertinamą referendumą, kuriame Gagaūzijos gyventojų buvo klausiama, ar jie nori prisijungti prie Muitų sąjungos su Rusija, ar pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

Daugiau nei 98 proc. balsavusiųjų pasisakė už glaudesnius ryšius su Rusija ir pasakė „ne“ ES.

Tokie plebiscito rezultatai akivaizdžiai prieštarauja kursui, kurį pasirinko Moldova. Šalis 2013 metų lapkritį sutarė su ES dėl asociacijos sutarties, kuri oficialiai pasirašyta pernai vasarą.