Politikos ir verslo lyderiai, karininkai ir žvalgybos agentai susirinko dviejuose įtvirtintuose viešbučiuose aptarti tarptautinio saugumo ir stabilumo.
Šių metų Miuncheno saugumo konferencija vyksta tokiu metu, kai Europos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra įtempti, po to, kai D. Trumpas pagrasino perimti Grenlandiją ir kritikavo Europos šalių imigracijos politiką.
Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris šį mėnesį įžengs į penktuosius metus, bus viena svarbiausių darbotvarkės temų, kartu su Europos NATO narių pastangomis stiprinti savo gynybą.
Europos lyderiai prieš susitikimą gynė savo saugumo įsipareigojimus ir pažadėjo stiprinti NATO – po to, kai D. Trumpas suabejojo jos reikalingumu ir apkaltino sąjungininkes, kad jos nepakankamai išleidžia gynybai.
Europa „prisiima didesnį lyderio vaidmenį NATO“ ir „labiau rūpinasi savo pačios gynyba“, konferencijos kuluaruose vykusiame renginyje apie transatlantinius santykius sakė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Stipri Europa stiprioje NATO reiškia, kad transatlantinis ryšys bus stipresnis nei bet kada anksčiau“, – teigė jis.
JAV ir Europos santykiai
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį, pirmąją konferencijos dieną, turi kreiptis į jos dalyvius.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, atvykęs penktadienį, šiame kasmetiniame susitikime turi kalbėti šeštadienį, kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė organizatoriai.
M. Rubio laikomas taikesniu pasiuntiniu, praėjus metams po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as toje pačioje scenoje užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės klausimais, šokiruodamas sąjungininkes Europoje.
Tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Pekino, M. Rubio penktadienį konferencijos kuluaruose susitiko su kolega iš Kinijos Wang Yi, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Spaudimą patiria ir Europos bei Vašingtono, jos tradicinio sąjungininko ir saugumo garanto, santykiai.
Pernai sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas dažnai kritikuoja Europos šalis už tai, kad jos nepakankamai dalijasi bendros gynybos našta.
Įtampa dar labiau padidėjo praėjusį mėnesį, kai D. Trumpas sustiprino grasinimus aneksuoti Grenlandiją, autonominę NATO sąjungininkės Danijos teritoriją, priversdamas Europos valstybes tvirtai protestuoti.
Diskusijos dėl Ukrainos
Iš viso daugiau nei 60 valstybių ir vyriausybių vadovų bei apie 100 užsienio ir gynybos ministrų turėjo atvykti į pietų Vokietijos miestą, kur konferencijos saugumui užtikrinti buvo dislokuota apie 5 tūkst. policijos pareigūnų.
F. Merzas atidarė konferenciją penktadienį 13 val. 45 min. vietos (14 val. 45 min. Lietuvos) laiku, o Prancūzijos prezidentas užbaigs penktadienio oficialią programą kalba 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, rodo Miuncheno saugumo konferencijos darbotvarkė.
Jie abu penktadienio popietę turi susitikti su M. Rubio, Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu ir V. Zelenskiu deryboms dėl Ukrainos.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper penktadienį taip pat kreipsis į konferencijos dalyvius.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis sakė, kad Miuncheno konferencija „kaip jokia kita atspindi tai, kas yra mūsų užsienio ir saugumo politikos DNR, būtent transatlantinį ryšį“.
„Tikiu, kad mes dirbame prie to net ir sunkiais laikais“, – sakė jis.
„Mes juos išgyvensime tik tada, jei išsaugosime savo sąjungas, jei laikysimės to, kas visada mus darė stiprius (...), o tai yra sėkmingiausias gynybos aljansas pasaulyje: NATO“, – teigė ministras.
Naujausi komentarai