Meksikos rinkimuose ant kortos pastatyta prezidento žadama „transformacija“

Per kadencijos vidurio rinkimus, prasidėjusius 8 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku, bus išrinkta 500 Kongreso žemųjų rūmų narių, 15 iš 32 valstijų gubernatorių ir tūkstančiai vietos administracijų politikų.

Balsavimas yra laikomas itin svarbiu A. M. Lopezo Obradoro perspektyvoms prastumti reformas pagal jo vadinamąjį Ketvirtosios transformacijos planą.

„Ant kortos pastatyta ne kas kita, o Meksikos ateitis“, – per vienos specialistų grupės diskusijas apie rinkimus sakė Pietų Kalifornijos universiteto profesorė Pamela Starr (Pamela Star).

„Rinkėjai išties renkasi iš dviejų konkuruojančių Meksikos ir jos ateities vizijų: iš Lopezo Obradoro Ketvirtosios transformacijos ir, tam tikru mastu, sugrįžimo prie ankstesnės politikos“, – sakė ji.

„Referendumas dėl prezidento“

A. M. Lopezas Obradoras buvo išrinktas 2018-aisiais šešerių metų kadencijai. Jis žadėjo peržiūrėti Meksikos „neoliberalų ekonomikos modelį“, išgyvendinti korupciją ir nutraukti privilegijuoto elito švaistymą.

Kairiojo sparno populisto reformų darbotvarkės, įskaitant didesnės energetinės nepriklausomybės siekį, ateitis priklauso nuo to, ar rinkėjai nubaus jį dėl tokių klausimų kaip pandemija ir skaudi tragedija Meksiko metropolitene.

„Šiuos rinkimus daug kas laiko referendumu dėl AMLO (prezidento)... Tvirta parama valdančiajai koalicijai galėtų padrąsinti prezidentą vykdyti labiau intervencionistinę politiką“, – sakė konsultavimo firmos „Capital Economics' analitikai.

Meksikos ekonomika – antra pagal dydį Lotynų Amerikoje – 2020 metais susitraukė 8,5 procento. Tai didžiausias smukimas per kelis dešimtmečius, bet šiemet vyriausybė prognozuoja atsigavimą.

Ant kortos pastatyta ne kas kita, o Meksikos ateitis.

A. M. Lopezas Obradoras nebandė skatinti ekonomikos fiskaliniais stimulais ir sakė, kad būtų neišmintinga didinti šalies skolą.

Nors šalyje nuo COVID-19 jau mirė per ketvirtį milijono žmonių – tai vienas didžiausių skaičių pasaulyje – 67 metų prezidento populiarumas vis dar viršija 60 procentų.

Gegužės 3 dieną Meksike įgriuvus geležinkelio estakadai, kai per ją važiavo traukinys, žuvo 26 žmonės, bet ši tragedija, regis, smarkiai nepaveikė visuomenės pritarimo prezidento darbui.

Ant kortos – „superdauguma“

A. M. Lopezo Obradoro populiarumą didele dalimi lemia jo socialinio aprūpinimo programos siekiant padėti pagyvenusiems ir mažiau galimybių turintiems meksikiečiams.

A. M. Lopezo Obradoro šalininkai sako, kad jis yra pirmasis prezidentas, daugumos meksikiečių, dažnai gyvenančių skurde, interesus iškėlęs virš turtingo elito interesų.

Jo kritikai kaltina jį pavojingu posūkiu autoritarizmo link – atakomis prieš teismų sistemą ir šalies rinkimus organizuojantį Nacionalinį rinkimų institutą, jų teigimu, kenkiančiomis demokratiniam įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismų savitarpio priklausomybės principui.

Valdančioji koalicija šiuo metu turi dviejų trečdalių „superdaugumą“ žemuosiuose Kongreso rūmuose, sudarančią sąlygas A. M. Lopezui Obradorui be derybų su oponentais keisti konstituciją.

Tačiau Meksikoje kadencijos vidurio rinkimuose valdančioji partija paprastai praranda vietų parlamente ir yra požymių, kad ši tradicija tęsis.

Firmos „Oraculus“ apklausos rodo, kad prezidento partijos „Morena“ ir jos sąjungininkų vietų žemuosiuose Deputatų Rūmuose skaičius sumažės nuo 333 iki 322.

Nors pagrindinės opozicinės partijos – centristų PRI, konservatorių PAN ir kairiojo sparno PRD – suformavo aljansą, A. M. Lopezo Obradoro 2018 metų triuškinama pergalė jas susilpnino.

Sekmadienio balsavimą temdo virtino kraujo praliejimo atvejų: nuo rinkimų proceso pradžios rugsėjį šalyje buvo nužudyta daugiau kaip 90 politikų.

Tarp jų yra penktadienį vakare nužudytas Rene Tovaras (Renė Tovaras), siekęs mero posto rytinėje Verakruso valstijoje.

A. M. Lopezas Obradoras, kuris dėl rinkimus temdančio smurto kaltina narkotikų kartelius, siekiančius daryti didesnę politinę įtaką, patikino meksikiečius, kad saugumas rinkimų dieną bus užtikrintas.