Maldininkai per hadžo kulminaciją susirinko melstis ant Arafato kalno

Pasaulinė koronaviruso pandemija smarkiai paveikė šių metų piligriminę kelionę. Praėjusiais metais per hadžą 2,5 mln. musulmonų iš viso pasaulio suplūdo prie Arafato kalno, kur, kaip tikima, prieš 14 šimtmečių pranašas Muhammadas (Muhamadas) pasakė savo paskutinį pamokslą.  

Šiame pamoksle pranašas savo pasekėjams liepė atiduoti skolas, saugotis šėtono, kasdien melstis po penkis kartus, pasninkauti per šventąjį Ramadano mėnesį ir aukoti labdarai. Taip pat jis paragino visus turinčius tam galimybių musulmonus bent kartą gyvenime atlikti hadžą.

Tikima, kad Muhammadas savo pamoksle priminė ir apie moterų teises bei sakė, kad nė viena etninė grupė ar rasė nėra viršesnė už kitas

Šįmet tik labai ribotam skaičiui maldininkų buvo leista dalyvauti hadže dėl daugybės suvaržymų, įvestų siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Saudo Arabijos vyriausybė nepaskelbė šių metų hadžo dalyvių skaičiaus, tik nurodė, kad piligrimų bus nuo 1 000 iki 10 000. 

Visi šių metų hadže dalyvaujantys piligrimai yra arba Saudo Arabijos gyventojai, arba karalystės piliečiai.

Ankstesniais metais didžiulės minios žmonių, vilkinčių paprastus baltus maldininkų drabužius be siūlių iš dviejų baltos medžiagos atraižų, simbolizuojančius musulmonų vienybę ir lygybę prieš Dievą, prieš aušrą susirinkdavo ant Arafato kalno, taip pat žinomo kaip Džabal al Rahma (Malonės kalnas), ir čia praleisdavo visą dieną, iki sutemų melsdamiesi bei atgailaudami.

Šįmet hadžą atliekantys piligrimai prieš vidurdienį autobusu atvyko prie Arafato kalno. Jie keliauja nedidelėmis 20 žmonių grupėmis, laikantis griežtų rekomendacijų dėl fizinio atstumo. Visiems piligrimams prieš hadžą buvo atlikti testai koronavirusui nustatyti ir jiems teko karantinuotis.    

Piligrimai yra su specialiais antriešiais, kuriuos jiems išdalijo Sveikatos apsaugos ministerija. Šie antriešiai susieti su jų išmaniaisiais telefonais ir fiksuoja piligrimų judėjimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi fizinio atstumo. 

Po saulėlydžio maldininkai patrauks į Muzdalifos vietovę – kitą šventąją vietą, esančią už maždaug 9 km į vakarus nuo Arafato kalno. Čia jie praleis naktį ir iš ten eis mėtyti akmenukų į šėtoną simbolizuojančius stulpus Minos slėnyje, esančiame už maždaug 20 km į rytus nuo Mekos. 

Tradiciškai akmenukų piligrimai prisirinkdavo pakeliui į Muzdalifą, tačiau šįmet akmenukai buvo iš anksto supakuoti, juos prieš tai sterilizavus.

Šiuo ritualu paminimas patriarcho Ibrahimo (Abraomo) poelgis, kai jis trijose vietose sviedė akmenis į šėtoną, kuris pasirodęs mėgindavo įtikinti jį neklausyti Dievo įsakymo paaukoti sūnų Izmaelį. Galiausiai Dievas sulaikė Abraomą ir išgelbėjo jo sūnų, o vietoj jo buvo paaukotas avinas.

Pagal hadžo pabaigą simbolizuojančią tradiciją maldininkai vyrai nusiskus plaukus, o moterys nusikirps plaukų sruogą.

Musulmonai visame pasaulyje hadžo pabaigą mini per Id al Adchą (Aukojimo šventę). Per ją prisimenamas Abraomo ryžtas paaukoti savo sūnų ir skerdžiamos avys bei galvijai, o jų mėsa dalijama neturtėliams.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

Organizuoti hadžą Saudo Arabijos valdytojams yra prestižo reikalas. Valdančioji dinastija yra islamo švenčiausių vietų sergėtoja, o šios pareigos yra svarbiausias jos politinio legitimumo pagrindas.