Lietuvos pavyzdžiu Ukraina konstitucijoje įtvirtino euroatlantinius siekius

Prezidento siūlymą į konstituciją įrašyti euroatlantinį tikslą palaikė 334 deputatai. Tam, kad jis būtų patvirtintas, reikėjo mažiausiai 300 parlamentarų pritarimo – konstitucinės daugumos.

Parlamentarams prezidentas Petro Porošenka prieš balsavimą sakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina taps NATO ir ES nare.

„Mūsų bendromis pastangomis Ukraina užsitikrins narystę NATO ir ES. Einame savo keliu, ir tas kelias veda Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ir NATO link“, – pareiškė P. Porošenka. Jį cituoja „Interfax“.

Jis pabrėžė, kad pastaruosius penkerius metus Ukraina reformuoja savo saugumo sektorių ir daro viską, kad jis atitiktų NATO reikalavimus.

Konstitucijos pataisų projekte sakoma, kad Aukščiausiajai Radai bus suteikti įgaliojimai „įgyvendinti valstybės strateginį kursą įgyti visavertę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“.

Šalies prezidentas taps šio strateginio kurso garantu, o vyriausybė turės užtikrinti jo įgyvendinimą.

Be kita ko, į pagrindinio šalies įstatymo preambulę bus įtrauktos nuostatos, kad Aukščiausioji Rada „patvirtina Ukrainos tautos europinę tapatybę ir Ukrainos europinio bei euroatlantinio kurso nekeičiamumą“.

Iš konstitucijos taip pat bus pašalinta norma, kad „Ukrainos teritorijoje esančių karinių bazių naudojimas laikinam užsienio karinių formuočių buvimui įmanomas nuomos sąlygomis remiantis tvarka, nustatyta Ukrainos tarptautiniais susitarimais, ratifikuotais Aukščiausiosios Rados“.

Anksčiau Rusijos Juodosios laivynas, pagal susitarimą su Ukraina, bazavosi Sevastopolio uostamiestyje Krymo pusiasialyje. Po 2014-ųjų Maidano revoliucijos Krymas buvo okupuotas Rusijos pajėgų ir galiausiai aneksuotas.

Įstatymas dėl konstitucijos pakeitimo įsigalios kitą dieną po to, kai bus paskelbtas oficialiajame leidinyje.

Ukrainos politikai teigė, kad euroatlantinį tikslą Ukrainos prezidentas į konstituciją pasiūlė įrašyti pagal Lietuvos pavyzdį po konsultacijų su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.

Apie tokias konsultacijas BNS patvirtino ir D. Žalimas.

Pasak jo, Ukrainos pataisos „suteikia pagrindą kiekvienam piliečiui reikalauti europinių standartų taikymą tiek žmogaus teisių srityje, tiek ūkinės veiklos srityje“.

„Gal užims dar ne vienus metus metus, kol šitų pataisų dėka pasikeis mentalitetas, visų pirma teisininkų – kad jie turi vadovautis europine teise“, – BNS sakė D. Žalimas.