Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija pareiškė, jog didžiausia Baltijos šalių bendros elektros energijos rinkos problema yra nesuderinami kaimyninių gamintojų veiksmai.

„Estija siūlo savo pajėgumus (per elektros biržą) “Nord Pool Spot„, tačiau didžiausi Latvijos ir Lietuvos gamintojai to nedaro. Todėl elektros energijos birža neatspindi nei Latvijos hidroelektrinių, nei Lietuvos dujų elektrinių kainų, nors jų gamybos kaštai nesuderinami su dabartinėmis nenormaliomis kainomis rinkoje“, - pareiškė Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos atstovas Rasmusas Ruuda.

„Tai nepriimtina, ir pastabos Latvijai bei Lietuvai dėl tokios įtakos jau pareikštos“, - pridūrė jis.

Elektros kainos „Nord Pool Spot“ biržos Baltijos šalių zonose birželio 25-ąją pasiekė rekordines aukštumas - 103,85 euro už megavatvalandę, tuo tarpu Suomijos zonoje kaina buvo 50,13 euro už megavatvalandę.

Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija drauge su Konkurencijos taryba nusprendė įvertinti monopolinių Baltijos šalių elektros gamintojų veiksmus ir, esant būtinybei, konsultuotis su Europos Komisijos Konkurencijos generaliniu direktoratu. Estija siekia reguliuojančio sprendimo, kad dėl nepakankamų gamybos pajėgumų Latvijoje ir Lietuvoje nebrangtų elektra Estijos vartotojams.

Latvijos valstybinė energetikos monopolininkė „Latvenergo“ tokius Estijos priekaištus atmeta.

„Mums aukštas kainų lygis nė kaip nėra palankus, nes tai didina mūsų išlaidas. Vasarą, kritus vandens lygiui Dauguvos upėje, Latvijoje susiformuoja elektros energijos deficitas, ir “Latenergo„ yra elektros energijos pirkėja, todėl negali jos pardavinėti jos per biržą bei taip įtakoti kainų“, - sakė „Latvenergo“ atstovė spaudai Ivita Biderė.