Sprendimas procese, kurį inicijavo Lenkijos dešinioji populistinė vyriausybė, gali kelti grėsmę Lenkijai skiriamam ES finansavimui ir laikomas galimu pirmuoju Lenkijos žingsniu išstojant iš ES.

Šiuo sprendimu buvo užginčyta ES teisės viršenybė – pagrindinis narystės ES principas – svarbius ES sutarčių straipsnius pripažinus „nesuderinamais“ su Lenkijos konstitucija.

Nutarties kopiją galima rasti oficialiojo leidinio interneto svetainėje.

Sprendimą kritikavo ES vadovai, tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė palaikymą, sakydamas, kad ES turėtų „gerbti valstybių narių suverenumo ribas“.

Teismas taip pat įspėjo ES institucijas „neperžengti savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į Lenkijos teismų reformas, kurios yra pagrindinis nesutarimų su Briuseliu objektas.

ES teigia, kad reformos kenkia teismų nepriklausomumui ir stabdo demokratines reformas, o Lenkija tvirtina, kad jos reikalingos siekiant išnaikinti korupciją teismų sistemoje.

Lenkijos vyriausybė paneigė opozicijos tvirtinimus, jog ji nori Lenkijos išstojimo iš ES, ir teigė, kad sprendime išdėstytą principą nurodė kitų valstybių narių teismai.

„Mes nesame nekviestas svečias Europos Sąjungoje. Ir todėl nesutinkame, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su antrarūše šalimi“, – praėjusią savaitę rašė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Po prieštaringai vertinamo sprendimo sekmadienį dešimtys tūkstančių lenkų surengė protestą gindami savo šalies narystę ES.

Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, narystė bloke išlieka labai populiari, tačiau Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti po to, kai 2015 metais į valdžią atėjo populistinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).