Vakarų sąjungininkės valdo 10 tūkst. kilometrų ilgio Europos vamzdynų tinklą, kuriuo tiekiamas kuras ir tepalai tankams ir orlaiviams ten, kur jų gali prireikti karo metu.

Tačiau sistema buvo sukurta Šaltojo karo metais, kai Lenkija dar buvo priešiško Varšuvos pakto narė, o NATO vamzdynai kol kas nesiekia jos bazių arčiau sienų su Rusija ir Baltarusija.

Lenkija jau daugelį metų svarstė galimybę prisijungti prie NATO vamzdynų sistemos (NPS), o penktadienį Gynybos ministerija ir nacionalinis vamzdynų operatorius PERN pristatė 4,7 mlrd. eurų vertės planą tai padaryti.

„Tai viena didžiausių investicijų į Lenkijos valstybės saugumą per pastaruosius 30 metų“, – pasirašymo ceremonijoje žurnalistams sakė gynybos viceministras Cezary Tomczykas (Cezaris Tomčikas).

Ministras teigė, kad Varšuva planuoja nutiesti 300 km ilgio vamzdį iš Vokietijos į savo karinę bazę Bydgoščiuje, šiaurės centrinėje Lenkijoje, kur įsikūręs NATO jungtinis pajėgų mokymo centras ir keli paramos daliniai.

Aljansas padėjo finansuoti tyrimus, kuriais grindžiami pratęsimo planai, tačiau Lenkija ir PERN statys ir eksploatuos savo projekto dalį, kai tik visos 32 sąjungininkės duos leidimą.

Lenkija skiria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį karinėms ir saugumo programoms iš visų NATO šalių ir yra ištikima kaimyninės Ukrainos, kuri 2022 metų vasarį patyrė Rusijos invaziją, sąjungininkė.

Praėjusį mėnesį į Lenkijos oro erdvę įsiveržė rusų dronai.