Leiboristų pergalė JK rinkimuose žada didesnę sinergiją tarp vyriausybės ir karaliaus

L. Truss atsistatydino po aštuonių dienų nuo to susitikimo, praėjus vos septynioms Charleso III valdymo savaitėms, jos radikaliems mokesčių mažinimo pasiūlymams išgąsdinus finansų rinkas.

Po jos premjero pareigas pradėjo eiti Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), kuris atsistatydino penktadienį po triuškinamo Konservatorių partijos pralaimėjimo visuotiniuose rinkimuose.

61-erių Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) dabar taps trečiuoju premjeru per dvejus metus, Charlesui III per susitikimą Bakingamo rūmuose pavedus jam suformuoti naują vyriausybę.

Kaip monarchas, Charlesas III neturi viešai reikšti jokios politinės nuomonės ir nebalsuoja.

Kai L. Truss paprieštaravo jo planams dalyvauti 2022 metų COP 27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime Egipte, Charlesas III, kuris jau seniai rūpinasi aplinkosauga, ten nevyko.

Ekspertai užsiminė, kad karalius turi tam tikrų ideologinių sąsajų su K. Starmeriu, kuris kadaise buvo antimonarchistas, ir greičiausiai su palengvėjimu pasitiks jo vyriausybę, tikėdamasis, kad jis galės atkurti politinį stabilumą.

„Mes daug žinome apie karalių Charlesą III, nes jis išreiškė daugybę nuomonių, kai buvo Velso princas, prieš tapdamas karaliumi“, – naujienų agentūrai AFP sakė monarchijos specialistas profesorius Edas Owensas (Edas Ouvensas).

„Todėl manau, kad galime tikėtis didesnės karaliaus ir naujojo ministro pirmininko sinergijos“, – pridūrė jis.

E. Owensas sakė, kad karalius „jau seniai išreiškė susirūpinimą dėl svarbiausių socialinių klausimų, įskaitant skurdą, maisto krizę Jungtinėje Karalystėje, benamystę ir susirūpinimą dėl jaunimo švietimo ir galimybių“.

K. Starmeris, su kuriuo monarchas kas savaitę surengs privatų susitikimą, „parodė didelį susidomėjimą šiomis sritimis, todėl galima sakyti, kad esama glaudesnės sąsajos“, pridūrė jis.

Nors leiboristai apkarpė savo žaliųjų investicijų planus – tai karaliui labai brangus klausimas, – jie siekia iki 2030 metų dekarbonizuoti elektros tinklą.

Monarchija nori stabilumo

Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) 2019 metų rugpjūtį taip pat įstūmė monarchiją į nepatogią padėtį, nes privertė dabar jau velionę karalienę Elizabeth II (Elžbietą II) sustabdyti parlamento veiklą, kai bandė gauti žalią šviesą savo „Brexito“ susitarimui.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šis žingsnis buvo neteisėtas, ir dėl to monarchė patyrė nepatogumų.

Pasak vieno žiniasklaidos pranešimo, kuris nebuvo paneigtas, keli mėnesiai prieš motinos mirtį 2022 metais Charlesas III privačiai pareiškė, kad B. Johnsono planas išsiųsti į Ruandą prieglobsčio prašytojus jam atrodo pasibaisėtinas.

Pasak Gutto Harri (Guto Hario), kuris tuo metu buvo Dauningo gatvės komunikacijos direktorius, supykęs B. Johnsonas gana griežtai užsipuolė Charlesą III dėl kritikos „demokratiškai išrinktai vyriausybei“, kai jie dalyvavo viename aukščiausiojo lygio susitikime.

Jis pridūrė, kad santykiai „niekada iki galo neatsistatė“.

K. Starmeris jau pareiškė, kad atsisakys prieštaringai vertinamos politikos dėl Ruandos ir prieglobsčio prašytojų.

Monarchija taip pat tikisi, kad jis užtikrins stabilesnį valdymą po penkių konservatorių ministrų pirmininkų per 14 metų.

Leiboristų partija „ketina labiau gerbti politinį procesą ir konstituciją“, sakė E. Owensas, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 metais K. Starmeris buvo įšventintas į riterius už jo tarnybą vyriausiojo šalies prokuroro poste, todėl jis tapo „seru Keiru“.

Ekspertas pridūrė, kad monarchija „visada vadovavosi savisaugos interesais“.

„Ji linkusi rinktis vyriausybes, kurios nenori sukelti didelių neramumų, kurios pabrėžia stabilumą ir nacionalinę vienybę“, – aiškino jis.

Pasak E. Owenso, karalienė Elizabeth II nebuvo didelė Margaret Thatcher (Margaret Tečer) gerbėja, nes manė, kad jos darbotvarkė yra pernelyg radikali ir kad dėl to nukentės per daug žmonių, o tai gali sukelti nestabilumą.

„Kai šalis yra stabili, kai šalis yra vieninga [...] monarchija yra saugesnėje padėtyje“, – pridūrė jis.