Sunkią krizę išgyvenančioje Latvijoje Europos rinkimus laimėjo dešiniosios pakraipos Piliečių sąjunga, kuriai vadovauja buvusi ES komisarė, tačiau vietą Europos Parlamente gavo ir prieštaringai vertinamas buvęs sovietų laikų lyderis, rodo pirmadienį paskelbti balsavimo rezultatai.

Centrinės rinkimų komisijos paskelbti skaičiai rodo, kad Piliečių sąjunga gavo 24,32 proc. balsų ir laimėjo dvi iš aštuonių Latvijai Europos Parlamente skirtų vietų.

Rinkimai į 736 vietų Europos Parlamentą Latvijoje vyko šeštadienį, drauge su vietos valdžios rinkimais, o rinkėjų aktyvumas buvo 52,95 procentai - vienas didžiausių visoje ES.

Piliečių sąjunga, kurią pernai įkūrė buvusi eurokomisarė Sandra Kalnietė, į vyriausybę atėjo tik kovo mėnesį, kai dėl ekonominės krizės ir gatvių protestų žlugus I.Guodmanio vyriausybei buvo suformuota nauja Valdžio Dombrovskio vadovaujama koalicija. S.Kalnietė į savo partijos kandidatų sąrašą šiuose rinkimuose buvo įrašyta pirmuoju numeriu.

Pasitikėjimui politikais nepaprastai smukus, Latvijos valdančioji centro dešiniųjų koalicija nuogąstavo dėl priešiškos rinkėjų reakcijos į griežtas taupymo priemones. Prognozuojama, kad Latvijos ekonomika šiais metais smuks 18 procentų. Be to, ši Baltijos valstybė kovoja su didžiausia recesija visoje 27 šalis vienijančioje ES.

V.Dombrovskio "Naujojo laiko" partija gavo 6,66 proc. balsų ir vieną vietą Europarlamente, o kita koalicijos partnerė - nacionalistų "Tėvynei ir Laisvei" ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas - 7,46 proc. balsų ir taip pat vieną europarlamentaro vietą.

Dvi iš penkių valdančiosios koalicijos partijų negavo jokių vietų Europarlamente. Didelį pralaimėjimą patyrė svarbi koalicijos žaidėja Liaudies partija, kuri iki 2007-ųjų gruodžio vadovavo vyriausybei ir kuri buvo kaltinama perspėjimų apie ekonomikos "perkaitimą" ignoravimu. Ji surinko tik 2,79 proc. balsų ir neperžengė 5 proc. barjero.

Užtat šie Europos rinkimai buvo sėkmingi Centro kairės politinių partijų susivienijimui - Santarvės centrui (SC), kurio pagrindiniai rinkėjai yra rusakalbiai šalies piliečiai ir kuris gavo 19,53 proc. balsų, likdamas antroje vietoje.

Viena iš dviejų jo gautų vietų atiteks prieštaringai vertinamai pagrindinei "santarvininkų" figūrai Alfredui Rubikui, kuris buvo Latvijos lyderis prieš jos atsiskyrimą nuo tuometės Sovietų Sąjungos 1991-aisiais, o po šalies nepriklausomybės atgavimo trejus metus kalėjo už bandymą nuversti demokratinę vyriausybę.

A.Rubikui uždrausta kandidatuoti visuotiniuose ar vietos valdžios rinkimuose, tačiau jis galėjo siekti europarlamentaro mandato.

Europos Parlamente jis susidurs su senu priešininku. Ivaras Guodmanis, pirmasis Latvijos premjeras po nepriklausomybės atgavimo, taip pat taps europarlamentaru, nes jo opozicinė centro dešinės Latvijos pirmoji partija, kuri kovą buvo išstumta iš vyriausybės, gavo 7,5 proc. balsų.

Viena vieta Europos Parlamente teko ir kitam kairuoliškam rusakalbių judėjimui "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje", kuris surinko 9,62 proc. balsų.