Laiko sankcijomis stabdyti „Nord Stream 2“ projektą lieka vis mažiau

Interviu leidiniui „Defense News“ J. Rischas sakė, jog anksčiau JAV gynybos biudžeto projekte 2020 metams buvo numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima šio dujotiekio statyba.

„Šios iniciatyvos priežastis ta, kad langas galimybėms užsiveria. Tačiau didelė „Nord Stream 2“ vamzdyno dalis jau nutiesta“, – sakė JAV senatorius.

„Manau, kad jei sankcijos bus patvirtintos, rangovai nutrauks darbus, ir rusams teks ieškoti kitų būdų projektui užbaigti, jei tik jie bus pajėgūs tai padaryti“, – pabrėžė J. Rischas.

Liepos pabaigoje JAV Senato užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui dėl sankcijų pritaikymo įmonėms ir asmenims, susijusiems su „Nord Stream 2“ įgyvendinimu. JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė mėnesiu anksčiau. Jei jį patvirtins abeji JAV Kongreso rūmai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nepasinaudos veto teise ir įstatymą pasirašys, Vašingtono sankcijos gresia Vakarų bendrovėms, kurios tiesiogiai dalyvauja šio projekto įgyvendinime.

Šios iniciatyvos priežastis ta, kad langas galimybėms užsiveria. Tačiau didelė „Nord Stream 2“ vamzdyno dalis jau nutiesta.

Projektas skelbia, jog specialius laivus „Nord Stream 2“ projektui tiesiogiai naudojantiems ar nuomojantiems asmenims bus draudžiama atvykti į Jungtines Valstijas, jų turtas JAV bus įšaldomas. Dokumente taip pat numatyti apribojimai asmenims, teikiantiems finansinę ar techninę paramą tokiems laivams, taip pat juos apdraudusioms kompanijoms.

„Nord Stream 2“ jūrinė dalis tiesiama Šveicarijos „Allseas Group SA“ ir Italijos „Saipem SpA“ priklausančiais specialiais laivais.

Be to, kelios solidžios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“. Jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“. Projektą planuojama užbaigti artimiausiais mėnesiais, o vėliausiai – iki 2020-ųjų vidurio.

„Nord Stream 2“ projektą remiančios Europos valstybės, tarp kurių – Vokietija, teigia, kad jis atpigins dujas Europai, o kritikai tvirtina, jog naujas dujotiekis leis Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.