Po 2007 m. protestų Heiligendame, kur vyko Didžiojo aštuoneto (G 8) susitikimas, Vokietijoje suaktyvėjo kairieji ekstremistai. Vyriausybė bando su tuo kovoti, bet ji mažai žino apie naują kartą, rašo Vokietijos žurnalas "Der Spiegel".

Pokalbis su kovotoju

Jis priklauso radikaliai kairuoliškai Berlyno organizacijai ir kovoja su sistema. Jam nedaug rūpi, kad šioje kovoje dažnai tenka ką nors deginti. Bet jis jaučia ribas, ir trijų žmonių mirtis per nuožmius protestus Graikijoje privertė jį susimąstyti: "Niekada net neįsivaizdavau ko nors panašaus."

Šis vaikinas, įpusėjęs trečią dešimtį, atėjo į Berlyno kavinę, kad žurnalo "Der Spiegel" žurnalistui papasakotų apie Vokietijos kairiuosius ekstremistus. Jis dėvėjo beisbolo kepurę ir marškinėlius su zapatistų, Meksikos kairiųjų sukilėlių, simboliu. Vyras atsisakė prisistatyti, teprasitarė, kad priklauso antifašistinei grupuotei ir prisidėjo prie gegužės 1-osios protestų Berlyne.

Jis pasakojo, kad revoliucinis pasipriešinimas jau atrodė įžengęs į lemtingą fazę, kai sąjungos ir nepriklausomos grupės susivienijo gatvėse. Viskas klostėsi gerai, bet staiga nutiko štai kas.

Išpuolių itin pagausėjo

"Smurtas turi būti naudojamas konstruktyviai ir atsakingai, – tvirtino jis, – ypač dabar, kai tokie dalykai Vokietijoje vėl sulaukė savo momento. Didėja naktinių akcijų skaičius, gatvėse bręsta karingumas."

Tą patį pastebi ir Vokietijos vyriausybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. kairiųjų ekstremistų išpuolių skaičius padidėjo 53 proc. Visoje Vokietijoje buvo registruoti 1822 tokio pobūdžio nusikaltimai, tarp jų keli automobilių sudeginimo atvejai Berlyne, kaukėtų užpuolikų ataka prieš Hamburgo policijos nuovadą ir net buvo sudeginti keli bundesvero automobiliai, kariuomenei kainavę 3 mln. eurų (apie 10,4 mln. litų).

Ekstremistų atgimimas

Ilgą laiką kairieji radikalai atrodė ramūs ir einantys pasroviui. Kai kurie jų aktyviau veikė tokiuose miestuose kaip Berlynas ar Hamburgas, bet jų veikla nesulaukdavo didelio dėmesio.

Po to, kai Vokietija 1990-aisiais susivienijo, atrodė, kad socializmo ir kapitalizmo kova baigėsi pastarojo naudai. Devinto dešimtmečio autonomistai, naujakurių ir antibranduolinių judėjimų vaikai, pametė savo kelią. Raudonosios armijos frakcija, 30 metų Vokietijoje veikusi teroristinė grupuotė, 1998 m. išsiskirstė.

Tuomet išaušo 2001 m. rugsėjo 11-oji, ir Vakarai įsivėlė į karą su islamo fundamentalizmu. Ši kova nustelbė viską, kiti konfliktai tapo ne tokie reikšmingi.

Bet nuo 2007 m., kai per G 8 susitikimą 30 tūkst. protestuotojų minia Heiligendame privertė pasaulio lyderius slėptis už neįveikiamų sienų, kairysis radikalizmas pradėjo stiprėti. Vokietijos policijos duomenimis, tikrų kairiųjų kovotojų skaičius šalyje nuo 2005 m. iki 2009 m. išaugo nuo 5500 iki 6600. Dauguma jų gyvena Berlyne arba Hamburge, kiti – Frankfurte, Dresdene, Leipcige, Getingene, Freiburge.

Kapitalizmo priešai

Ankstesnio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pristatyta "Programa 2010" nesulaukė visuomenės palaikymo, nes reformų plane buvo numatyta gerokai sumažinti socialines išmokas tiems, kurie nedirba jau ilgą laiką.

Netrukus kilo finansų krizė ir kapitalizmo kritikų atsirado visur, pradedant Kairiąja partija ir baigiant Krikščionių demokratų partija. Kairieji ekstremistai tik dar labiau išpūtė ugnį.

"Atsižvelgdami į ekonomines ir socialines problemas galėjome numatyti padidėsiantį ekstremizmą ir smurtą dar prieš penkerius metus, kai 5 mln. žmonių neturėjo darbo", – sakė Manfredas Murckas, Hamburgo konstitucijos apsaugos biuro direktoriaus pavaduotojas.

Bet politiškai motyvuotą smurtą, pasak jo, papildo riaušės, kurių motyvus suprasti nelengva.

Kova su prabanga

"Viskas paklūsta ekonomikos dėsniams, ir tai yra didžiausia sistemos problema", – paaiškino kairiųjų aktyvistas Berlyno kavinėje. Kapitalizmo kritika yra būtent tai, kas mobilizuoja žmones. Bet jiems rūpi ir kitos problemos: švietimo sistemos ydos, mažiau pasiturinčių žmonių išstūmimas iš gyvenamųjų rajonų kuriant prabangą ir didinant nuomos kainas.

Šis vyras pats gimė ir užaugo skurdesniame Berlyno rajone. Jis matė, kaip namai buvo naujai nudažomi ir nuomojami visiškai kitiems žmonėms. Dabar vyras gyvena kitame miesto rajone, bet ir čia vyksta tie patys procesai.

"Tik čia žmonės kovoja", – pridūrė jis.

Dabar jie kovoja prieš naują gyvenamąjį kompleksą "CarLoft", kuriame bus net atskiras liftas automobiliams ir privačios stovėjimo aikštelės kiekviename aukšte. Butų kainos tokiuose namuose prasideda nuo 450 tūkst. eurų (per 1,55 mln. litų).

Įpykę vietiniai mėto dažų bombas į statomų prabangių daugiabučių fasadus. Tai yra labai efektyvus būdas atkreipti į save dėmesį. Be to, jis nekelia grėsmės žmonėms.

Prieš karą Afganistane

Vyras Berlyno kavinėje taip pat prisiminė naktinius išpuolius prieš darbo centrus ir bundesvero automobilius.

"Tai, kas sudega Vokietijoje, jau nepridarys žalos Afganistane", – citavo jis bendraminčių sugalvotą šūkį.

Pernai bundesvero automobiliai buvo puolami 12 kartų. 20 atakų įvykdyta prieš Vokietijos pašto tarnybos "Deutsche Post" ir jos antrinės bendrovės "DHL" automobilius. Ekstremistai įsitikinę, kad jos irgi padeda kariuomenei.

Nežino, su kuo kovoja

Policijai pavyksta ištirti tik nedidelę dalį tokių nusikaltimų. Apie jokį kitą visuomenės sluoksnį valdžia nežino tiek mažai, kiek apie kairiuosius ekstremistus. Teisėsaugai pavyko sužinoti tik 1055 gatvės kovotojų vardus iš 6600. Jie, pareigūnų duomenimis, veikia visoje Vokietijoje.

Teisėsauga skundžiasi, kad trūksta mokslinių tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti kairiųjų ekstremistų kilmę, motyvus ir organizacinę struktūrą. Pareigūnų, kurie nagrinėja šį visuomenės fenomeną, skaičius nuo 2006 m. buvo sumažintas perpus, nes daugiau dėmesio tenka skirti islamo fundamentalistams. Todėl teisėsauga iš esmės tik registruoja kairiųjų ekstremistų vykdomus išpuolius, bet nepajėgia jų ištirti.

Kairiųjų ekstremistinių grupių ir jas mėgdžiojančių pavienių nusikaltėlių Vokietijoje yra labai daug.

Neseniai Brandenburgo žemėje buvo sulaikyti du organizacijos "Laisvas Vokietijos jaunimas" nariai. Anksčiau vienintelė radikali grupės nuostata buvo didelė nostalgija socialistinei valstybei. Dabar du organizacijos nariai sulaikyti už bandymą padegti automobilius.

Ekstremizmo židinys

Policija teigia žinanti, kur planuojami ekstremistiniai išpuoliai, – savavališkai apgyventuose namuose Berlyne ir Hamburge. Išpuolių pėdsakai dažnai veda pas šių būstų gyventojus. Tačiau jie neigia esantys susiję su smurtiniais veiksmais ir skundžiasi dėl represijų.

Viename tokių namų gyvena vyras, prisistatęs Johannesu, nors tikrasis jo vardas kitoks. Likus kelioms dienoms iki gegužės 1-osios, kai darbininkų protestai dažnai perauga į neramumus, policija atliko kratą jo namuose.

Johannesas atvažiavo į Rytų Berlyną iš Vakarų Vokietijos praėjusiame dešimtmetyje, kai prasidėjo ne tik kapitalistų, bet ir antikapitalistų, tokių kaip jis, klestėjimo metas. Dabar savavaliai naujakuriai turi nuomos sutartis ir prilygsta vidurinei klasei, bet jų bendras požiūris beveik nepasikeitė. Ant vieno pastato fasado vis dar puikuojasi užrašas "Kapitalizmas žudo".

Tenka "daužyti kiaušinius"

Saulėtą dieną sėdėdamas kieme Johannesas svarstė apie Graikiją ir nuotraukas, kurias ką tik pamatė žiniasklaidoje.

"Ką tai reiškia? – klausia jis ir pats atsako. – Kad negali pagaminti kiaušinienės nesudaužęs kiaušinių."

Paklaustas, kaip vertina smurtą, vyras prisiminė Senovės Romos istoriką Livijų: "Karas būna teisingas tik tų rankose, kuriems nebeliko vilties."

Johannesas mato analogiją su zapatistais, kovojusiais su diktatūra, ir automobilių degintojais Berlyne.

"Kuo daugiau automobilių dega, tuo labiau investuotojai bijo. Kai kurie pastatai jau nepritraukia jokių investuotojų", – paaiškino vyras.

Žiebtuvėlių karta

Po Heiligendamo įvykių atsirado nauja protestuotojų karta, kuri praktiką vertina labiau už teoriją.

Anksčiau kairiuosius ekstremistus apibrėžti buvo paprasta. Aktyvistų branduolys veikė Berlyne ir Hamburge, padegimai buvo kruopščiai planuojami ir lydimi pareiškimais. Sudegus automobiliui policininkai jau žinodavo, ką įtarti. "Staigmenų buvo mažiau", – žurnalui "Der Spiegel" pripažino vienas tyrėjas.

Šiandien padėtis visiškai kitokia. Padegėjai yra jaunesni ir policijai nežinomi. Jie nebegamina padegamųjų bombų iš tuščių plastikinių butelių ir jogurtų puodelių, neseka instrukcijų iš radikalių brošiūrų. Šiai ekstremistų kartai pakanka žiebtuvėlių ir plieninių nervų, kad automobiliai toliau degtų naktimis.

Jų kova yra tradicinių riaušių ritualų, kairuoliškos propagandos ir modernaus kariavimo mišinys. Jauni aktyvistai mokosi karo meno antifašistinėse stovyklose, seka investuotojus, potencialius namų pirkėjus ir baugina juos savo apsilankymais.

Stiprėja ar silpnėja?

Berlyno socialinių mokslų tyrimų centro sociologas Dieteris Ruchtas ilgai studijavo politinius protestus ir socialinius judėjimus. Pasak jo, didėjantis kairiųjų kovingumas nebūtinai reiškia, kad jie stiprėja.

"Kai judėjimas praranda šalininkus, vidinis ratas tampa radikalesnis", – teigė ekspertas. Jis pridūrė, kad kairiųjų ekstremistų gretos didėja vis lėčiau.

Kita vertus, pasak D.Ruchto, šiuo metu padėtis keičiasi: "Finansų ir ekonomikos krizė sukūrė palankią terpę kairiesiems radikalams. Jie pajuto, kad turi teisę paimti viską į savo rankas", – sakė sociologas.

Vokietijos vidaus reikalų ministerija kuria naują kovos su kairiaisiais ekstremistais. Policija stengiasi išsiaiškinti jų lyderius, susitikimų vietas. Sekdami įtariamuosius ir klausydamiesi jų telefoninių pokalbių, pareigūnai bando rasti informatorių. Jie taip pat stengiasi užmegzti kontaktus internete, infiltruoti savo agentus.

Pagrindinė policijos užduotis dabar yra išsiaiškinti, su kuo susidūrė. Tai bus svarbus žingsnis į priekį sprendžiant kairiųjų ekstremistų problemą.