Kodėl šnipai niekada nelekia degant geltonam signalui?

Išlaukta sensacija

Vos prieš kelias dienas pradėtos pardavinėti į trylika kalbų išverstos A.Fox knygos "Slaptas gyvenimas" besidomintieji žvalgyba laukė ne ką mažiau nei jaunieji knygiai laukdavo naujos Hario Poterio istorijos dalies. Kitaip nei analogiškais atvejais, leidėjai net iš anksto neviešino A.Fox kūrinio ištraukų: reklamos ir taip pakako. Juk knyga – ne apie kokią seną, nors vis dar intriguojančią Šaltojo karo laikų istoriją, bet apie šio amžiaus įvykius, apie vis dar nesiliaujantį karą su terorizmu.

Pačios A.Fox asmenybė taip pat negali nekelti susidomėjimo. Beveik per dešimtmetį, kai paliko darbą CŽA, ji davė kelis labai atvirus, intriguojančius interviu, kuriuose užsimindavo apie tą specialiųjų agentų darbo ir gyvenimo pusę, apie kurią niekas viešai nekalba.

Intriga dar didesnė dėl CŽA požiūrio į šią demaskuojančią knygą. Tiksliau – neaiškumus dėl šio požiūrio. Kaip ir visų slaptųjų agentų, A.Fox viešus veiksmus varžo pasirašyta sutartis, įpareigojanti visą gyvenimą neatskleisti tam tikros su buvusiu darbu susijusios informacijos. Visus viešai skelbiamus su žvalgybos temomis susijusius tekstus buvusieji agentai privalo derinti su CŽA. Ar agentūra palaimino A.Fox knygą, taip ir nėra aišku. Terorizmo ekspertai įsitikinę: atskleista pernelyg daug žvalgybos darbo detalių, tad, gali būti, kad knyga išleista be CŽA palaiminimo.

Lemtingi įvykiai

Su teroru ekonomisto brito ir aktorės amerikietės šeimoje gimusi Amaryllis Damerell Thornber pirmą kartą susidūrė dar vaikystėje. 1988-aisiais per patį Kalėdų įkarštį mama apsikabino mergaitę ir pranešė, kad pakeliui iš Europos į JAV žuvo jos draugė Laura su šeima: Libijos teroristų taikiniu tapęs reisinis oro linijų "Pan-Am" lėktuvas nukrito netoli Lokerbio miesto Škotijoje.

Kaip vėliau pasakojo A.Fox, būtent tada mergaitę tėvas pripratino skaityti Londono "Times". Skaitydama spaudą ji daugiau suprasianti apie tai, kas vyksta pasaulyje, ir mažiau bijosianti. Dėl tėvo darbo šeima keliavo po pasaulį, todėl Amaryllis užaugo matydama kultūrų skirtumus ir ne iš vadovėlių žinodama apie gyvenimą Tolimųjų Rytų ar sovietinio bloko šalyse.

Tuo metu, kai jos bendraamžiai rūpinosi pramogomis, merginai buvo svarbūs globalūs klausimai, tai, kas vyksta pasaulyje. Būdama 17-os ji savanoriavo pabėgėlių stovykloje Tailando ir Birmos pasienyje. Pasibaigus sutarties laikui, Amaryllis negrįžo namo – liko Birmoje ir pasistengė britų transliuotojui BBC gauti tada kalėjusios opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi interviu.

Antrasis susidūrimas su teroru sukėlė ne ką mažesnį šoką: už lango buvo 2001-ųjų rugsėjis. A.Fox studijavo tarptautinę teisę Oksfordo universitete.

Buvo dar atostogos, tad rugsėjo 11-ąją mergina leido laiką pas mamą, Vašingtone. Nuobodžiaudama priešais televizorių ji atsitiktinai tapo tiesioginės transliacijos teroristinių išpuolių iš Niujorke žiūrove. Vienas po kito du lėktuvai smigo į Pasaulio prekybos centro dangoraižius, o netrukus trečiasis sudužo netoli jos vaikystės namų, Pentagono komplekse. Netrukus sukrėsta Amaryllis su mama automobiliu lėkė pas dvi jaunesnes seseris, skubiai evakuotas kartu su visa mokyklos bendruomene. "Amerika kariauja", – skelbė automobilio radijas. Praėjo visai nedaug laiko, kai A.Fox tapo viena šio karo karių.

Rugsėjo 12-ąją Amaryllis su drauge nuvyko į Niujorką. Jas vedė instinktyvus noras kažkuo padėti šoko apimties niujorkiečiams. Manhatano gatvės buvo pilkos nuo dulkių – visai kaip istorijos vadovėliuose matyti vaizdai iš Hirošimos po atominės bombos atakos. Visur bolavo paskubomis prilipdyti skelbimai apie ieškomus žmones. Amaryllis su drauge prisijungė prie geriamą vandenį dalijusių savanorių.

Tuo metu A.Fox nežinojo, kad teroro išpuoliai palies ją ne tik kaip teroristų užpultų JAV pilietę, bet ir kaip jauną žmogų, ieškantį savo gyvenimo kelio.

Kryptingos studijos

Visai netrukus, 2002-ųjų sausį, Pakistane teroristai pagrobė JAV žurnalistą Danielį Pearlą. Jaunai studentei jis buvo daugiau nei tik tiriamosios žurnalistikos asas, teroro ekspertas, – A.Fox buvo bendravusi su juo, sulaukusi iš jo vertingų patarimų savo pirmiesiems rašiniams.

"Al Qaeda" teroristų išplatinti vaizdai, kuriuose į grandinėmis surakinto D.Pearlo galvą atremtas pistoletas, sukrėtė merginą. Kartu su visa šalimi ji vylėsi, kad islamistai galiausiai paleis įkaitą. Deja. Po kelių savaičių sėdėdama universiteto bare, seno televizoriaus ekrane ji išvydo titrus, pranešančius skubią žinią: islamistai nukirto D.Pearlui galvą. A.Fox ėmė persekioti pasaulį apskriejęs teroristų vaizdo įrašas, kuriame su pasimėgavimu demonstruojamas žurnalisto gyvybę nutraukęs kirtis kardu.

Jauną 21-erių idealistę prislėgė sunki baimės našta. A.Fox desperatiškai bandė suprasti, kas vyksta. Vėliau ji pati prisiminė, jog netrukus suvokė baimę įveiksianti tik tada, kai supras, kas vyksta. A.Fox pradėjo konfliktų ir terorizmo tyrimų magistrantūros studijas.

It seismologą, bandantį prognozuoti žemės drebėjimus, A.Fox užvaldė noras rasti algoritmą, kuris padėtų nuspėti, kada tam tikruose regionuose gali būti surengtas naujas teroro išpuolis. Ieškodama dėsningumų, ji nagrinėjo duomenis apie per pastaruosius 200 metų visame pasaulyje vykusius teroro išpuolius. Studentės susidomėjimas neliko nepastebėtas. Universitete dirbęs Centrinės žvalgybos agentūros darbuotojas Dallasas Johnesas pasiūlė A.Fox tapti agentūros analitike.

Vienas pirmųjų jos darbų – šimtus kartų peržiūrėti vienos egzekucijos įrašą ieškant bent menkiausių detalių, galinčių išduoti teroristų buvimo vietą.

"Fermos" auklėtinė

Būdama 22-ejų Amaryll tapo viena jauniausių CŽA pareigūnių. Ji buvo paskirta į Iraką kuruojantį skyrių. Vienas pirmųjų jos darbų – šimtus kartų peržiūrėti vienos egzekucijos įrašą ieškant bent menkiausių detalių, galinčių išduoti teroristų buvimo vietą.

Kad agentai dirba ne vien darbo metu, A.Fox suprato, kai agentūra primigtinai spaudė ją įteisinti santykius su tuomečiu širdies draugu britu, nors jie ir neketino skubėti tuoktis. Tuo metu, kai A.Fox, valandų valandas praleidusi darbe žiūrėdama egzekucijos įrašą, planavo vestuves, būsimasis sutuoktinis kraupo nuo minties, jog norėdamas vesti agentę teks įveikti melo detektoriaus testą.

A.Fox dirbo taip gerai, kad netrukus buvo išsiųsta į aukščiausiojo slaptumo lygio karinėje bazėje, vadinamoje "Ferma", vykusius elitinius Nacionalinės slaptosios tarnybos mokymus.

Kaip medžioti teroristus, kaip iš "Fermos" gyventojams rodomų surežisuotų televizijos naujienų suprasti apie kylančias grėsmes, kaip ištverti kankinimus, būnant surakintam ištrūkti iš automobilio bagažinės ar nepasiduoti gyvam, kaip taranuojant apversti kitą automobilį, kaip, išgyvenus penkių dienų žygį dykumoje, išmokti orientuotis vietovėje. O ką kalbėti apie išmoktą gebėjimą išlaikyti poligrafo testą ir gebėjimą šaudyti iš automatinių ginklų.

Visai tai išmokusi A.Fox gavo sunkiausią ir geidžiamiausią darbą: tapo viena iš Nacionalinės slaptosios tarnybos pareigūnų. Tų, kurie pasiunčiami dirbti į pavojingiausius karštuosius taškus su neoficialia priedanga, be diplomatinės apsaugos.

Iš priedangos – į Holivudą

Būdama 27-erių Centrinės žvalgybos agentūros Kovos su terorizmu skyriaus pareigūnė A.Fox buvo komandiruota į Šanchajų. Gyvendama čia ji buvo prisidengusi prekiautojos meno kūriniais tapatybe, o iš tikrųjų turėjo infiltruotis įteroristų tinklus Azijoje ir Viduriniuose Rytuose, surinkti informaciją apie masinio naikinimo ginklus, tuomet buvusius "al Qaeda" ir kitų teroristinių grupuočių rankose. Kiek jai skirta užduotis buvo svarbi globaliu mastu, nėra aišku: kai kurie skeptikai mano, kad knygoje Aramyllis perdėjo savo vaidmenį kovojant su terorizmu.

Kad ir kaip būtų, A.Fox į kovą su blogiu – karą su terorizmu – stojo jau ne sėdėdama prie kompiuterio. Moteris tikėjo galėsianti nugalėti priešą, jį sunaikinti. Jos kova truko aštuonerius metus, iki 2010-ųjų, kai talentinga agentė nusprendė grįžti į paprastų mirtingųjų pasaulį.

Kelias atgal nebuvo paprastas. Kad atgautų tapatybę, turėjo praeiti ne vieni metai. Tik šiandien A.Fox gali kalbėti apie savo agentės karjerą, apie kai kurias slaptųjų operacijų detales. Pagal jos istoriją 2020-aisiais pasirodys filmas – agentės vaidmuo patikėtas Brie Larson.

"Komandiruotėse supratau vieną dalyką: negali nugalėti priešo jo nesupratęs, – sėdėdama savojo namo Los Andžele sode žurnalistui iš Europos prisipažino buvusi agentė. – Tu privalai jį išgirsti. Jei kare su terorizmu mes ir toliau taip pat kovosime, jis niekada nesibaigs."

Vaizdingoje vietovėje Holivude gyvenanti 39-erių moteris labiau panašėja į lengvabūdę žaliavalgę aktorę nei agentę, įpratusią kasdien žvelgti mirčiai į akis, šiandien dirbančia CNN ir BBC terorizmo analitike.

Juodai apsirengusi, sportbačius avinti moteris, atrodo, nė nepasirengusi fotosesijai: plaukai vis dar šlapi po rytinio dušo. Dvi dukteris – 11 metų Zoe, gimusią komandiruotės Šanchajuje metu, ir nė metukų neturinčią Bobcat auginanti amerikietė mėgaujasi šeimynine laime. Pernai liepą ji ištekėjo trečią kartą: po santuokos su studijų laikų bičiuliu ir kolega agentu ji tikisi asmeninę laimę pagaliau radusi su Robertu F.Kennedy III.

Ketveriais metais už ją jaunesnis rašytojas, režisierius – buvusio senatoriaus Roberto F.Kennedy, prezidento JFK brolio, anūkas.

A.Fox dabar yra garsiojo Kennedy klano narė, o tai reiškia įžymybės statusą ir JAV žiniasklaidos dėmesį. Namas, kuriame gyvena šeima, – puikus pavyzdys, kad ir šios kartos Kennedy nėra banalūs miesčionys: XX a. trečiojo dešimtmečio pastate kadaise veikė baras.

Trečiasis kelias

Ne banalaus, dabar tokio dažno demaskuojančios dokumentikos žanro ir jos knyga. Tai – ne susidorojimo su buvusiu darbdaviu projektas. Knygoje A.Fox jautriai ir poetiškai pasakoja apie savo asmeninę kelionę.

A.Fox teigia pateikusi CŽA rankraštį, tačiau per metus nesulaukusi jokios žinios, pastabos dėl teksto. Tuo metu saugumo ekspertai abejoja, ar agentūra būtų leidusi A.Fox publikuoti autentiškų detalių prifarširuotą tekstą jo neišcenzūravusi. Kita vertus, knygoje ji paliko svarbią remarką: saugumo sumetimais, vietovės, asmenų vardai esantys pakeisti.

Buvusi agentė kratosi bandymų apjuodinti CŽA. Ji sutikusi daug aukštos moralės kolegų, žmonių, kurių profesionalumas ir pasiaukojimas leido išvengti ne vieno teroro išpuolio.

Vis dėlto agentūroje praleistus metus moteris apibūdina kaip laikotarpį, kai jos žinios vis gilėjo, o sykiu stiprėjo ir nusivylimas: jauna idealistė ilgainiui suprato, kad jos šalį yra apėmusi paranoja, kad vyriausybė pamina demokratines vertybes, vardan kurių ir sakosi kovojanti su terorizmu. Bebaimę slaptojo fronto karę apėmė dvejonės, ji supratusi, kad pasitikėjimu galima pasiekti daugiau nei jėga.

Šiandien ji nebetiki sena istorija apie gerus ir blogus žmones. "Karo metu visi elgiasi taip, lyg būtų geri vyrukai, – sako A.Fox. – Amerikoje daugelis žmonių tvirtina, kad "Islamo valstybės" teroristai puola mus, nes nekenčia mūsų laisvės. Tačiau Irake tikima, kad amerikiečiai meta bombas, nes kariauja su islamu. Tačiau niekas savaime nėra nei geras, nei blogas. Mes visi reaguojame į tai, ką mums pasiūlo pasaulis. Tik tada, kai savo oponento nelaikysime nežmonišku monstru, kai įsijaučiame, bandydami suprasti, kas skatina jo prievartą, tik tada mes galėsime sustabdyti tą prievartą."

A.Fox timpteli marškinėlius žemyn ir rodo tatuiruotę – nugaroje įrašytus žodžius persiškai. Eilutės iš XIII a. persų poeto Rumi poemos skelbia: "Kitapus teisingumo ir neteisingumo yra vieta, kur aš tave sutiksiu." "Šiandien aš taip ir galvoju", – sako moteris.

Tardymo metu A.Fox dėvėjo hidžabą ir su belaisviu elgėsi pagarbiai. Galiausiai "be vandens liejimo ir be kankinimo" Mahmoudas atskleidęs kitam išpuoliui paruoštų sprogmenų slėptuves.

Vietoj jėgos – derybos

A.Fox puikiai prisimena savo pirmąjį tardymą – nesako, kur ir kada tai vyko, tik atskleidžia sulaikyto teroristo vardą: Mahmoudas. Moterį abstulbinusios jo žinios apie Vakarų kultūrą. Jis citavęs JAV afroamerikiečių musulmonų dvasininką, žmogaus teisių aktyvistą Malcolmą X, kalbėjo apie XX. prozos genijų Francą Kafką. Jos žeriamos Korano ištraukos savo ruožtu stebinusios Mahmoudą.

Teroristas jai pasakojęs, kad naktį žvelgdamas per mažą savo kameros langą jis mato Oriono žvaigždyną, kuris primena, kad visi žmonės susiduria su ta pačia tiesa, net jei jie ir atrodo skirtingai.

Tardymo metu A.Fox dėvėjo hidžabą ir su belaisviu elgėsi pagarbiai. Galiausiai "be vandens liejimo ir be kankinimo" Mahmoudas atskleidęs kitam išpuoliui paruoštų sprogmenų slėptuves. Jis sakė nepritariąs išpuoliui – būtų žuvę pernelyg daug civilių. Šis faktas dar labiau sustiprino A.Fox tikėjimą, kad nugalėti terorą įmanoma ir taikiais būdais. Pavyzdžiui, derantis: mainais už vaistus nuo astmos, kankinusios vieno pakistaniečio "al Qaeda" vadeivos kūdikį, ji sako pasiekusi, kad būtų atšauktas daug žmonių aukų galėjęs nusinešti išpuolis.

Imituota ramybė

Knygoje A.Fox atskleidžia, kokioje gilioje vienatvėje dienas leidžia slaptieji agentai, kokia kančia gyventi su suklastota tapatybe. Apie savo misijas ji negalėjusi pasakoti net savo antrajam vyrui Deanui, Afganistane kovojusiam CŽA karininkui, kuris lydėjęs ją komandiruotėje į Šanchajų. Kiekvienas pokalbis – melas.

Kinijos slaptoji tarnyba juos stebėjo 24 valandas per parą, net ir sekso metu. Meilės reikalams, beje, taip pat esama nurodymų. Jie turėję mylėtis karštai, bet ne per daug. Reguliariai, bet ne per dažnai. Kinai turėję patikėti, kad pora nežino, jog yra sekama.

Gimus dukrai Zoe A.Fox ūmai pasidarė pažeidžiama. Ji buvo pirmoji CŽA slaptoji agentė, operacijos metu susilaukusi kūdikio. Savo pirmagimę Amaryllis imdavo kartu su savimi į slaptas operacijas – nenorėjusi palikti dukters su namų šeimininke, Kinijos slaptųjų tarnybų agente.

Zoe keliavo su mama į svarbų susitikimą su informatoriais, priglausta prie krūtinės kartu spruko kilus įtarimų. Svarbius užrašus agentė slėpdavo tarp sauskelnių. Ji jaudinosi dėl Zoe saugumo ir dėl vyro, kurį kankino prisiminimai apie Afganistaną. Grįžusi į Vašingtoną pora išsiskyrė, A.Fox pasiliko tik vyro pavardę.

Šnipų triukai

Savo knygoje A.Fox atskleidžia ne vieną agento naudojamą triuką. Pavyzdžiui, informatoriui duodama "Starbucks" kortelė, kurios pinigų vertę galima patikrinti internete. Norėdamas iškviesti partnerį susitikimui, agentas ar informatorius tiesiog apsiperka viename tinklo barų. Sumažėjęs pinigų likutis kortelėje – ženklas, kad prašoma susitikti.

Reikia alternatyvos el.laiškams? "Parašykite laišką, išsaugokite jį juodraščiuose. Užsitikrinkite, kad gavėjas turi el.pašto dėžutės slaptažodį, ir laukite, kol jis arba ji prisijungs ir perskaitys laišką", – agentų triukus atskleidė A.Fox.

"Mes esame mokomi atrodyti nuobodžiai. Kai agentas supranta, jog yra stebimas, jis elgiasi visai ne taip, kaip rodoma filmuose. Niekas nestrikinėja nuo stogo ant stogo, nešokinėja iš traukinių. Sykį pabėgęs agentas pasmerktų save. Mes esame mokomi neerzinti savo persekiotojų ir neišsiduoti, kad supratome, jog esame sekami", – pasakojo A.Fox. Todėl užsidegus geltonam šviesoforo signalui, agentai niekada neskuba peršokti sankryžos. "Agentai visada sustoja. Aš taip pat. Vis dar", – sako ji.

A.Fox neslepia: atsikratyti tiek metų nešiotų kaukių, nebevaidinti bebaimės superagentės vaidmens labai sunku. Ji turėjo iš naujo išmokti būti savimi ir nuslopinti per tiek metų išsiugdytus instinktus. Net eidama susitikti su draugais, ji kruopščiai renkasi pasimatymo vietą – renkasi būtų kuo labiau izoliuota nuo tariamo priešo ausų bei akių, kad, reikalui esant, iš būtų lengva pasprukti. Stengiasi viešojoje vietoje nepalikti pėdsakų. Restorane ji visada sėda taip, kad už nugaros būtų siena, o akimis visada stebi įėjimus ir išėjimus.

"Vaikščiodama miestų gatvėse aš instinktyviai ieškau vietų, kur galima palikti žinutes informatoriams ar tokių, kur jas būtų galėję palikti priešai", – viename interviu pasakojo A.Fox.

Tiesa jus išlaisvins

A.Fox šiandien ieško būdų, kaip pasidalyti savo patirtimi. Pabėgėlių stovyklose Šiaurės Irake ji dirba su šiitų ir sunitų jaunuoliais, dėl karo veiksmų netekusiais savo tėvų ar giminaičių. Jaunuoliai pasakoja vieni kitiems savo gyvenimo istorijas. Jie turį suvokti, kad konfliktas, kuris priešino jų senelius ir prosenelius, gali liautis tik tada, kai vieni kitiems atskleis savo pažeidžiamumą.

A.Fox nori įkurti organizaciją, kuri sugrąžintų JAV karo veteranus į Iraką, kad susitiktų su  buvusiais Irako kovotojais: priešai turėtų iš naujo pažinti vienas kitą.

A.Fox sako rašydama savo knygą dažnai žvelgdavusi į monetą, kurią gavo būdama CŽA praktikante. Ant jos išgraviruotus žodžius ji sykį matė Irake, Erbilio turguje, įrėžtus ant parduodamo medaliono: "Ir jūs sužinosite tiesą. Ir tiesa jus išlaisvins."