Kinijos prezidentas savo šalies ekonomiką pavadino pasaulinės laisvos prekybos pagrindu

Didžiausio pasaulyje prekybos pakto pasirašymo padrąsintas Xi Jinpingas sakė, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra su „daugeliu iššūkių“ susiduriančio pasaulio augimo varomoji jėga.

Jis žadėjo atvirumą prekybai ir atmetė bet kokią Kinijos ekonomikos „atskyrimo“ galimybę, vienintelį kartą paminėdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos priešišką prekybos politiką, pagal kurią Kinijai buvo paskelbti tarifai ir techniniai suvaržymai.

Xi Jinpingas kalbėjo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forume, kuris šiemet dėl pandemijos buvo surengtas virtualiu formatu. Forumas subūrė 21 valstybę, kurių BVP bendrai sudaro maždaug 60 proc. pasaulinio BVP.

Kol kas neaišku, ar D. Trumpas, lapkričio pradžioje pralaimėjęs rinkimus demokratui Joe Bidenui, pats dalyvaus dvi dienas truksiančiame susitikime, ar vietoje savęs atsiųs kokį nors aukšto rango pareigūną.

Kalboje, kurios metu džiūgavo dėl Kinijos ekonominio „atsparumo ir gyvybingumo“ atsitiesiant po šalies centrinėje dalyje atsiradusio naujojo koronaviruso, Xi Jinpingas taip pat perspėjo, kad prekybos barjerų reikalaujančios šalys nukentės pačios.

„Atvirumas sudaro sąlygas šaliai judėti į priekį, o atsiskyrimas ją stabdo, – sakė jis. – Kinija aktyviai bendradarbiaus su visomis šalimis, regionais ir kompanijomis, kurie to nori. Ir toliau laikysime aukštai iškėlę atvirumo ir bendradarbiavimo vėliavą.“

Prekybos darbotvarkė

Tačiau Xi Jinpingo retorika gali stebinti šalis, susidūrusias su Kinijos apribojimais prekybai ar metodu naudotis savo didžiule ekonomika per platesnius geopolitinius ginčus.

Australijos jautienos, vyno ir miežių eksportas į jų didžiausią rinką Kiniją buvo apribotas, santykiams nukentėjus nuo diplomatinio ginčo dėl pandemijos kilmės ir kaltinimų šnipinėjimu.

APEC viršūnių susitikimas vyksta Kinijai ir dar 14 Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių praėjusį savaitgalį pasirašius didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos susitarimą.

Regioninės išsamios ekonominės partnerystės sutartis (RCEP), kurioje nedalyvauja JAV, laikoma svarbia sėkme Kinijai ir dar vienu įrodymu, kad traukiantis Vašingtonui Pekinas nustatinėja pasaulinės prekybos darbotvarkę.

RCEP konkurentė buvo Ramiojo vandenyno partnerystė (TPP), kurią propagavo buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, bet D. Trumpas iš TPP pasitraukė ir šį susitarimą pakeitė sušvelninta alternatyva nedalyvaujant JAV.

Xi Jinpingas tiesiogiai nesikreipė į JAV išrinktąjį prezidentą J. Bideną, kurio atsikraustymas į Baltuosius rūmus, nors vis dar temdomas D. Trumpo atsisakymo pripažinti pralaimėjimą, turėtų nulemti subtilesnę Vašingtono dabartinės politikos Kinijos atžvilgiu tąsą.

J. Bidenas, kurio inauguracija turi įvykti kitais metais, deklaruoja aiškią poziciją dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, nuo elgesio su musulmonais uigūrais neramiame Sindziango regione iki veiksmų prieš Honkongo demokratijos judėjimą.

Tačiau kai kas APEC forume optimistiškai vertino galimybes, kad būsimasis JAV prezidentas labiau bendraus su tarptautinėmis grupėmis.

„Galvoju, kad [J. Bideno administracija] labiau rems PPO (Pasaulio prekybos organizaciją) ir APEC“, – sakė Singapūro premjeras Lee Hsienas Loongas.

„Tikiuosi, kad metodas bus konstruktyvesnis – kai šalys dirba drauge, o ne viena prieš kitą“, – sakė jis.

Valdant D. Trumpui, stūmusiam savo darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“, JAV nusigręžė nuo tarptautinių struktūrų, o APEC susitikimus nustelbė JAV ir Kinijos prekybos karai.